Valstybės atkūrimo 100-metis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne

2018 metai “Saluto” chorui – tai artimesnė pažintis su Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus gyvenimu ir veikla. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-tis paskatino mus ieškoti daktaro Basanavičiaus pėdsakų ne tik Lietuvoje, bet ir Bulgarijoje.

Taigi, ieškojome kelių kaip šią datą pažymėti Lietuvoje. Kreipėmės į Lietuvos nacionalinį muziejų su pasiūlymu koncertuoti Jono Basanavičiaus gimtinėje, Ožkabaliuose. Ilgai laukti nereikėjo: choras buvo įtrauktas į programą „Valstybės atkūrimo 100-tis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne“.

Šventė prasidėjo Tautiškos giesmės giedojimu. Skambant Lietuvos himnui, valstybės vėliavą iškėlė skautai, kurie kartu su valstybe švenčia savo šimtmetį. Plevėsuojant Lietuvos trispalvei, sveikinimo žodžius tarė Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka. Visus susirinkusius pasveikinęs meras dėkojo prisidėjusiems prie Jono Basanavičiaus tėviškės atgaivinimo ir džiaugėsi, kad Vilkaviškio rajonas išaugino tiek daug gabių žmonių, kurie kūrė Lietuvą ir pastatė valstybės pamatus ateities kartoms.

 Šventėje dalyvavo ir daugiau garbių žmonių: Nepriklausomybės akto signatarai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Algirdas Butkevičius ir Juozas Olekas, kuris pasidžiaugė, jog tautinio atgimimo ąžuolynas kiekvienais metais vis labiau auga, žaliuoja ir sukviečia būrius žmonių susirinkti ąžuolyno apsuptyje.

 Renginio metu susirinkusiems savo pasirodymus dovanojo ne tik mūsų choras, bet ir liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“, Vilkaviškio muzikos mokyklos liaudies dainų ir šokių ansamblis „Siaustinis“, tautiška kapelija „Sutaras“. Šventinę programą baigė folkroko grupės „Žalvarinis“ pasirodymas. Renginį vedė aktorius Egidijus Stancikas.

 Visi buvo kviečiami apžiūrėti Leonardo Skirpsto fotografijų parodą, kurioje įamžinti vaizdai, kaip buvo kuriama šimtmečio giraitė.

 Šventės dieną dangus lepino saule ir šiluma, todėl mes ąžuolų pavėsyje skanavome savo sumuštinius, o netrukus buvome pakviesti ragauti dilgėlių sriubą.

 Tuo mūsų diena nesibaigė: atvykome į Paežerių dvarą, kuris įvardijamas kaip Suvalkijos perlas. Klasicistinių formų  dvaro rūmai vaizdingoje Paežerio pakrantėje pastatyti LDK didiko Simono Zabielos rūpesčiu 18 a. pab. Jis pageidavo, kad statinys primintų senovės Graikiją, todėl čia stūkso aukštos kolonos, o sienos puoštos graikų dievų ir mitologinių būtybių figūromis. Vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus dvaro sodybos ansamblį sudaro 10 išlikusių pastatų ir 16 ha parkas su tvenkiniais.

Įspūdingas ir rūmų vidus. Muzikos ir šokių vakarus menančiose salėse išpuoštos ne tik sienos, bet ir lubos.

 Po intensyvios dienos atgaivinti kojas vėsiame ežero vandenyje panūdo ne vienas…

 Pavargę nuo įspūdžių, pakeliui namo sustojome, kad įbristume į dar vieną magišką erdvę – rapsų jūrą…