Nutarėme išbandyti naują vietą choro stovyklai – Guogų sodybą. Nuo pat ryto kibome į darbą – naujos programos mokymasis balsais.
Stovykla – tai proga nekrikštus prilipdyti prie kolektyvo. Sakoma priesaika. Antanas kaip visų krikštynų tėvas laimina naujai prisijungusius prie “Saluto”kolektyvo. Pagal tradiciją „prilipdyti” choristai kažkaip atsidėkoja už suteiktą jiems vardą. Vieni vaišina nepaprasto skanumo duona. Kiti visą vakarą vieną po kitos traukia romansus. Beje, tokia buvo vakaro dainų tema. Organizuojami žaidimai, pasirodymus atlieka choro dainininkai, kurie jau 11 metų kolektyve.
Jaunimas pasiūlė sužaisti protmūšį. Pasidalinom į keturias grupes. Klausimai buvo nemuzikiniai, tai atsakymai strigo. Jauni protai nugalėjo!
Pasirodo, padainavus repeticijose 4 valandas, vakarui parako užteko dar trims dainų valandoms.
Kol vieni be paliovos dainavo, kiti spėjo pasikaitinti pirtelėje.
Merginos „atsiskaitė” Zakaro dainą „Parbėg laivelis”. Vyrai taip pat padainavo savo dainą.
Baigėsi stovykla, suteikusi daug gražių emocijų, naujų potyrių ir gilesnių pažinčių. Ačiū, Mielieji, patys brangiausi!
Ramutė Štreimukytė
