Mišraus choro „Saluto“ nariai didžiuojasi tuo, kad yra lietuviais ir gyvena laisvoje Lietuvoje bei visuomet entuziastingai prisideda prie patriotinės dvasios atgaivinimo. Šiais metais kolektyvas praturtino Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo iškilmes Prienų kultūros ir laisvalaikio centre. Koncerto metu choras atliko kūrinius, primenančius kiekvieno lietuvio kasdienybės nualintai sielai, kas mes buvom ir kas esam? Skambant V. Kudirkos „Tautiškai giesmei“, Č. Sasnausko „Sužadinkim Lietuvą“ bei kitų lietuvių autorių kūriniams, pro laiko ir užmaršties rūką prasiskverbė šviesos blyksnis, primenantis mūsų didingą praeitį. Gaivus oro gurkšnis, įkvepiantis vilties ir primenantis visiems gerai žinomus žodžius, apie kurių prasmę retai tesusimąstome: „… vardan tos Lietuvos vienybė težydi!“
Po koncerto mums buvo dovanota ekskursija Prienų krašto muziejuje, kuris įkurtas prieškariu statytuose inžinieriaus ir mokytojo prieniečio Cezaro Pšemeneckio (1887 – 1967) namuose. Muziejus atidarytas 1995 m.
C. Pšemeneckio namuose prieškariu vyko itin aktyvus kultūrinis gyvenimas. Abu su žmona Ana, operos soliste, parvykusia su juo iš Maskvos, savo namuose organizuodavo kultūrinius renginius, kuriuose dalyvaudavo profesionalūs to meto menininkai, yra viešėjęs net garsusis rusų dainininkas Fiodoras Šaliapinas, o pats C. Pšemeneckis grieždavo smuiku.
Sovietiniais metais C. Pšemeneckio namuose veikė ligoninė, stomatologijos poliklinika, dalis patalpų priklausė policijai. Įkūrus muziejų, pačių darbuotojų aktyvaus triūso dėka patalpos buvo sutvarkytos, įrengtos ekspozicijos.
Muziejuje kaupiama medžiaga apie Prienų krašto rašytojus, iškilius kunigus, mokslininkus, tautiečius užsienyje, politinius kalinius, tremtinius ir rezistentus, vykdoma daugybė edukacinių programų.
Etnografijos ir tautodailės ekspozicijoje apžiūrėjome vertingiausius tautodailės ir etnografijos eksponatus. Duonos kepimo patalpoje ragavome čia iškeptos duonos. Kai kurie bandė prisijungti prie tautiškos juostos audimo ir pynimo.
Diena nepraėjo veltui…
Koncerto žiūrovų atsiliepimai
Ačiū už nuoširdžias dainas puikiai skambant. Linksmų dienų ir skambių dainų ateityje.
—
Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę Jus pažinti. Po jūsų koncerto žiūrovas atsirinks, kas yra tikras choras (tai NE televizijos propaguojamas šou iš kelių vienetų žmonių).
—
Man tai labiausiai patiko Birūta. Tokia lietuviškiausia. Su istorinėm bei gyvenimiškom vertybėm. Priminė jaunystės laikus.
—
Turite nuostabią vadovę. Solo gniaužia kvapą. Ir dar tas solidžiai trapus choro pritarimas. Mažas žmogutis sugeba tiek daug atiduoti Jums, o Jūs, choristai, mums žiūrovams. Saugokite ir globokite Ją.
—
Na, pirmas įspūdis renginyje buvo labai įdomus:
Renginio vedėja paragino visus sudainuoti Tautišką giesmę.
Pradžioje dar niekas nesuprato, kad priekyje stovi choristai. O choristai kai užtraukė, tai mačiau net Japonijos ambasadorė ir kiti dairėsi nesuprasdami, kažkaip čia tie prieniečiai per gerai dainuoja?
Šiaip, tikrai fainas choriukas.
Gal kiek vyrų grupė silpnesnė ir kartais tai pasijaučia… Ypač ten, kur yra vyrų solo… Gal todėl, kad jų mažiau?
O pašaliniam žmogui tikrai įspūdis liko geras.
—
Be Jūsų choro ir būtų tik eilinis minėjimas, labiau Juokis festivalis. Na, o dabar tikra šventė. Nuoširdžiai dėkoju iš visos širdies. Būtinai perduokite linkėjimus.
—
Ir aš norėčiau dainuoti tokiame chore. Gaila, mano amžius ne tas. Turbūt esame vieni dėl kitų. Vieni gali dainuoti, kiti gali klausytis ir girdėti.
