Šviesų, bet šaltoką 2010 m. kovo 11-ios rytą išvykome į Tytuvėnus kartu su vietiniais gyventojais pažymėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos. Koncerto vietą pasiūlė choristė Gintarė, kurios gimtinė – Tytuvėnai. Suderinome su kultūros darbuotojais ir pakiliai traukėme lietuviškas dainas ant kultūros centro scenos. Klausytojai dosniai dėkojo plojimais.
Po koncerto buvome pavaišinti, o svarbiausia turėjome nuostabią galimybę aplankyti reikšmingą ne tik Tytuvėnams, bet ir visai Lietuvai kultūros objektą, apie kurį nuosekliai ir nuoširdžiai pasakojo gidė.
Iki šių dienų išlikęs Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis – vienas įdomiausių ir didžiausių XVII- XVIII a. Lietuvos sakralinės architektūros kompleksų, kurio architektūroje ryški daugiasluoksnė gotikos, renesanso ir baroko stilių dermė. Tytuvėnuose esantis bažnyčios ir vienuolyno ansamblis garsus arkadomis, uždarais kiemais, senoviniais pastatais, maldininkų traukos objektais : Šventųjų Laiptų koplyčia ir malonėmis garsėjančiu Švč. Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, kuris puošia didįjį altorių, o iš viso altoriai yra net devyni. Dabartinis, iki mūsų dienų išlikęs vienuolyno komplekso vaizdas galutinai suformuotas 1772-1780 metais – prie bažnyčios padarytas uždaras stačiakampis kiemas šventorius (erdvus kluatras) su arkadinėmis galerijomis, skirtomis Kryžiaus keliui įrengti. Jų vidinėje pusėje ant sienų XVIII a. pabaigoje buvo nutapytos 24 daugiafigūrės freskos, vaizduojančios atskirus biblinius epizodus ir Kristaus gyvenimo bei kančios scenas. Tokios erdvės ir tūrio bei barokinių formų statinys retai aptinkamas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Tik vakarop pasukome link Kauno, atsiglėbesčiavę su Gintare ir kitais mus lydėjusiais miestelio gyventojais.
Geri darbai grįžta su kaupu…
