2016 metais buvo minimos 300-osios Gotfrido Ostermejerio – lietuvių kalbos puoselėtojo, filologo, etnologo, evangelikų liuteronų kunigo – gimimo metinės. Žymėdama šią sukaktį, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė rugsėjo 23–25 d. rengė Baltų vienybės dienas.
SALUTO mielai sutiko koncertuoti konferencijos dalyviams bei svečiams. 23 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje skambėjo lietuviškos dainos ir dainos iš Mažosios Lietuvos atminties.
Raudondvaris – Kaunas – Prienai – Vaizgakiemis – Birštonas – šiose geografinėse vietovėse vyko konferencija, skirta G. Ostermejerio veiklai, ekskursijos, edukatyvios dirbtuvės vaikams ir koncertai.
„G. Ostermejeris – Kristijono Donelaičio amžininkas – yra nepelnytai užmirštas. Jis buvo vokietis, tačiau patekęs į lietuvių bendruomenę ir vedęs Oną Reginą Kalavaitę (kunigo dukterį), pamilo lietuvius ir jų kalbą”, – pasakojo Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šamborskis.
Ostermejeris – kunigas, rašęs lietuvių ir vokiečių kalbomis. Vokiečių kalba publikavo lietuvių kalbos gramatiką, o vokiškos periodikos leidiniuose skelbė mokslinius straipsnius įvairiomis temomis: apie lietuviškas Prūsijos mokyklas, parapijas, vietovardžius ir kt.
„Vertingais yra laikomi jo vokiški raštai, dėl kurių kitataučiai ėmė domėtis lietuviais ir lietuvių kalba. Dėl savo atsidavimo ir aktyvios veiklos G. Ostermejeris buvo išrinktas Karališkosios vokiečių mokslo draugijos garbės nariu”, – priminė S. Šamborskis.
Kunigas visą savo gyvenimą praleido Trempuose (dabar – Novostrojevo Oziorsko raj.). Ypač domėjosi giesmėmis, kurias ne tik rinko, tačiau ir pats rašė. Kaip apibūdina S. Šamborskis, jo giesmės turėjo pradžią ir pabaigą, vaizdingus, skambius žodžius.
Ostremejerio sūnus Zygfridas, kuris buvo Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos seminaro docentas, užrašinėjo lietuvių folklorą, tuo pratęsdamas ne tik tėvo veiklą, tačiau ir padėdamas Liudvikui Gediminui Rėzai rinkti lietuvių tautosaką. Net šešios Ostermejerių kartos yra tituluojamos lietuvių kalbos gynėjais.
Entuziazmo nenuslopino surengti Baltų vienybės dienas Lietuvoje ir paskleisti žinią apie G. Ostermejerio nuopelnus lietuviams ir lietuvių kalbai.
Šis koncertas papildė choro SALUTO koncertų grandinėlę, kuriuose skambėjo Mažosios Lietuvos dainos.
