2013 m. gruodžio mėnesio viduryje viltingai skambėjo “Jau saulelė vėl atkopdama…“. Ankstoka? Nė kiek, nes saulės grįžimas prasideda Šviesos (šv. Liucijos – 12.13.) dieną. Ir Kristijonas Donelaitis čia vietoje, nes gruodžio 14d. Kauno miesto muziejaus Ryšių istorijos muziejuje skambėjo akordai pamažu įsibėgančio ateinančių metų renginių maratono, skirto šio lietuvių literatūros pradininko jubiliejinei 300 metų gimimo sukakčiai.
Kauno mišrus choras SALUTO kartu su Kauno miesto muziejumi paruošė programą „Ak, lietuvninkai, širdingi mano broleliai“ (K. Donelaitis), leidžiančią pažvelgti į sudėtingą ir margaspalvį Mažosios Lietuvos paveikslą, įvairiais laiko tarpsniais gairintą istorijos skersvėjų, tapytą skirtingų istorinių veikėjų, kintantį jame išblunkančiais ir naujai atsirandančiais etniniais atspalviais, inkrustuotą skirtingų kultūrų sluoksniais ir posluoksniais.
Kristijonui Donelaičiui yra skirta monumentalių muzikinių kūrinių, tarsi bandančių atspindėti jo didžią reikšmę lietuvių literatūrai ir kultūrai apskritai, tačiau choro SALUTO projektas šio kūrėjo jubiliejinei sukakčiai pasirinko smulkesniais muzikiniais pavyzdžiais nužymėtą kelią, vingiuojantį istoriniais laikmečiais, apžvelgiantį tas laiko erdves ir platumas, kuriose formavosi sąlygos mūsų literatūros pradininko veiklai ir darbams. Muzikinė kelionė prasidėjo XVI a. pavyzdžiais, garbingą vietą skiriant Martynui Mažvydui ir pirmai lietuviškai giesmei „Gyvenimą tas turės pašlovintą“, prasmingai atveriančiai koncerto programą.
Koncerto programoje nemažai dėmesio buvo skiriama ir seniesiems Mažosios Lietuvos gyventojams prūsams – pagerbdami užmaršties skraiste apgobtą senąją baltų kalbą, choristai dainavo ir prūsiškai. Skambėjo ir lietuvininkų liaudies dainų pavyzdžiai, ir regiono kultūrą formavusių kraštą apgyvendinusių vokiečių autorių kūriniai. Kelionė istorinėmis epochomis, nužymėta daugiaplanės muzikinės kultūros apraiškomis pasiekė ir mūsų dienas. Nepelnytai ilgą laiką tarsi užribyje buvęs Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros palikimas vis dažniau sulaukia atitinkamo kūrėjų, tyrėjų ir siekiančiųjų prikelti ją iš užmaršties dėmesio. Todėl skambėjo ir nūdienos autorių Valdžio Muktupavelo ir Giedriaus Kuprevičiaus kūrinių ištraukos. Chorui SALUTO talkino solistas Liudas Mikalauskas, Styginių kvartetas „Collegium“, koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ muzikos ansamblio „Ainiai“ instrumentinė grupė.
Programa neapsiribojo vien muzika – skambėjo Karaliaučiaus krašto lietuvių visuomenės veikėjos poetės Rūtos Daujotaitės – Leonovos eilės, svečiavosi Dr. Napoleonas Kitkauskas, K. Donelaičio draugijos pirmininkas, Donelaičio memorialo Tolminkiemyje architektas, pristatęs kartu su žmona Laimute išleistą leidinį apie K. Donelaičio memorialą, architektai Marija Purvinienė ir dr. Martynas Purvinas, 2013 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai, Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Sigitas Šamborskis.
K. Donelaičio jubiliejinės sukakties paminėjimai – ne vien šventinis reveransas didžiam lietuvininkui – lietuvių literatūros pradininkui, bet ir gilesni pasidairymai po Mažosios Lietuvos kraštą, jo istoriją ir nūdieną, praradimus ir atradimus.
Gražina Dainauskienė
