{"id":1958,"date":"2014-06-25T14:36:57","date_gmt":"2014-06-25T14:36:57","guid":{"rendered":"https:\/\/saluto.lt\/?p=1958"},"modified":"2021-01-09T23:53:20","modified_gmt":"2021-01-09T23:53:20","slug":"kelione-po-mazaja-lietuva","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/saluto.lt\/en\/2014\/06\/25\/kelione-po-mazaja-lietuva\/","title":{"rendered":"Kelion\u0117 po Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105"},"content":{"rendered":"
\n\t\t\t\t\n

Lietuvyb\u0117s paie\u0161kos ir naujieji donelai\u010diai<\/h2>\n

Kauno mi\u0161rus choras „Saluto”, Ma\u017eojoje Lietuvoje ie\u0161kodamas Kristijono Donelai\u010dio gyvenimo ir k\u016brybos p\u0117dsak\u0173, atrado brolyb\u0117s i\u0161siilgusius Karaliau\u010diaus lietuvius ir nauj\u0105 lietuvyb\u0117s samprat\u0105.<\/p>\n

Tradicija \u2013 pagerbti per jubiliej\u0173<\/h3>\n

Pastarieji metai Lietuvoje prisodrinti Kristijono Donelai\u010dio. Lietuvi\u0173 literat\u016bros \u0105\u017euolo K. Donelai\u010dio 300-osioms gimimo metin\u0117ms prad\u0117ta ruo\u0161tis veik prie\u0161 penkmet\u012f \u2013 kasmet daug\u0117jo jam skirt\u0173 rengini\u0173, ekspedicij\u0173, mokslini\u0173 darb\u0173, \u012f\u017evalg\u0173 ar \u0161iaip pasamprotavim\u0173.\u00a0<\/p>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t

\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tRead more...<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

Lyg sode, am\u017eiaus ketvir\u010diais prame\u010diuojan\u010diame, jubiliejin\u0117s programos metmenimis sukrauti \u017eiedai sodininkauti m\u0117gusiam poetui, sunokinti nauji literat\u0173, kompozitori\u0173, dailinink\u0173 k\u016briniai apie Donelait\u012f ar Donelai\u010diui, jo \u017eodis ir pamokymai skleisti \u012fvairiausiuose renginiuose nuo mokykl\u0173 iki moksl\u0173 akademijos, nuo seni\u016bnij\u0173 iki Seimo. Kiekvienas save gerbiantis pilietis pajuto pareig\u0105 prisiliesti prie Donelai\u010dio \u2013 i\u0161girsti, pamatyti, dalyvauti, paskaityti.

Tokia donelaiti\u0161ka banga u\u017elieja Lietuv\u0105 periodi\u0161kai \u2013 kas \u0161imtmet\u012f, kas pus\u0119 ar ketvirt\u012f am\u017eiaus. Pirmasis poeto \u0161imtmetis pa\u017eym\u0117tas 1818 m. Liudviko R\u0117zos r\u016bpes\u010diu pirm\u0105 kart\u0105 i\u0161leista K.Donelai\u010dio poema „Metai”, antrojo \u0161imtme\u010dio sukaktis apsupta Lietuvos kult\u016bros veik\u0117j\u0173 Martyno Jankaus ir Vyd\u016bno d\u0117mesio.

Vyd\u016bnas dar XX a. prad\u017eioje atrado K.Donelait\u012f ir jo pavyzd\u017eiu pakilo \u012f kov\u0105 SU lietuvinink\u0173 vokietinimu, telkdamas taut\u0105 dorai, dvasingumui ir i\u0161likimui voki\u0161kosios apsupties akivaizdoje. Ta\u010diau laiko t\u0117km\u0117 ir karais pa\u017eym\u0117ti istoriniai \u012fvykiai buvo negailestingi tiek Ma\u017eosios Lietuvos, tiek ir K.Donelai\u010dio atminimo \u012fam\u017einimui.

Prie\u0161 50 met\u0173 jau teko r\u016bpintis jo ba\u017eny\u010dios Tolminkiemyje atstatymu, klebonijos restauravimu, memorialo ir muziejaus sutvarkymu. K.Donelaitis suskambo kaip varpas Justino Marcinkevi\u010diaus ir kit\u0173 poet\u0173, kompozitori\u0173, dailinink\u0173 k\u016bryboje, ir ne tik Lietuvoje. O prie\u0161 25 metus gimt\u0173j\u0173 Lazdyn\u0117li\u0173 vietoje su\u0161lam\u0117jo pasodinti 275 \u0105\u017euoliukai. \u0160iemet j\u0173 skai\u010dius galb\u016bt padid\u0117s iki 300.

Kokias dovanas paliksime \u0161iam m\u016bs\u0173 gimtosios kalbos \u0105\u017euolui po 300 met\u0173 sukakties? Kai kurios dovanos jau yra. Tai anks\u010diau sukurta Broniaus Kutavi\u010diaus oratorija „Metai”, sumanyta kompozitoriaus Vidmanto Bartulio, ir pasitelkus kitus k\u016br\u0117jus sudaryta kompozicija „Taip, Donelaiti”, inkrustuota poeto tekstais ir vainikuota repuojan\u010dio V.Bartulio „Pamokslu lietuvninkams”, prie\u0161 kelias dienas Kauno pilies sl\u0117nyje \u017ei\u016brovams pristatyta Remigijaus Baltru\u0161ai\u010dio drama „Donelaitis”, jau nu\u0161vit\u0119 ir nu\u0161visiantys K.Donelai\u010dio atspind\u017eiai mene, kine, leidiniuose, vertimuose, jo palikimo tyrin\u0117jimuose, planuojamas ir vargon\u0173 pastatymas Tolminkiemio ba\u017eny\u010dioje. O juk dar visai neseniai r\u016bpinom\u0117s d\u0117l jos i\u0161saugojimo, rus\u0173 sta\u010diatikiams panorus joje \u012fsirengti cerkv\u0119.

Programa plati, savo svoriu atitinkanti solid\u0173 trij\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 jubiliej\u0173. Kas bus po to, nutilus i\u0161kilmi\u0173 varpams? O kol kas, K.Donelai\u010dio metams \u012fpus\u0117jus, donelaitiada ple\u010diasi, renginiai vyksta vos ne vienu metu \u012fvairiuose \u0161alies kampeliuose, k\u0117sindamiesi u\u017ego\u017eti net ir 90-met\u012f minin\u010di\u0105 Dain\u0173 \u0161vent\u0119 bei kitas ne ma\u017eiau svarbias temas.<\/p>\n

U\u017emojai siek\u0117 Karaliau\u010di\u0173<\/h3>\n

\u012e \u0161\u012f hegzametro ritmais nu\u017eym\u0117t\u0105 \u012fvyki\u0173 verpet\u0105 \u012fsitrauk\u0117 ir Kauno mi\u0161rus choras „Saluto”, vadovaujamas Ramut\u0117s \u0160treimikyt\u0117s. \u0160is kolektyvas projekto „Ak lietuvninkai, \u0161irdingi mano broleliai!” koncertine programa pagerb\u0117 poet\u0105 dar prie\u0161 \u012f\u017eiemojant, K.Donelai\u010dio gimtadienio i\u0161vakar\u0117se. Tik prad\u0117jus ruo\u0161ti \u0161i\u0105 program\u0105 buvo ai\u0161ku, kad tai nebus vien tik su K.Donelai\u010diu susij\u0119 k\u016briniai.<\/p>\n

Nors ir pats poetas, kunigaudamas Tolminkiemyje, vargonininkavo, k\u016br\u0117 giesmes, ta\u010diau jo muzikin\u0117 k\u016bryba m\u016bs\u0173 nepasiek\u0117. Teko sutelkti d\u0117mes\u012f kitu aspektu, pasirenkant k\u016brinius, atspindin\u010dius ne tik K.Donelai\u010dio gyvenimo laikotarp\u012f, bet ir pa\u017evelgiant \u012f Ma\u017eosios Lietuvos kra\u0161to istorines i\u0161takas, prisimenant joje gyvenusius ir i\u0161nykusius pr\u016bsus, gretinant kra\u0161t\u0105 kolonizavusi\u0173 vokie\u010di\u0173 ir jame muzikin\u0119 kult\u016br\u0105 siekusi\u0173 i\u0161saugoti lietuvi\u0173 autori\u0173 k\u016brybos pavyzd\u017eius, keliaujant laikotarpiais nuo Ma\u017evydo iki \u0161i\u0173 dien\u0173.<\/p>\n

Choras \u012f talk\u0105 pasikviet\u0117 stygini\u0173 kvartet\u0105, solistus. Koncertas Ry\u0161i\u0173 istorijos muziejaus sal\u0117je gruod\u017eio viduryje buvo \u0161iltai sutiktas, pageidauta jo program\u0105 pakartoti Karaliau\u010diaus kra\u0161te. O ir pa\u010diam kolektyvui, prisilietus prie K.Donelai\u010dio aplinkos, nor\u0117josi dalytis netik\u0117tais atradimais, mat ruo\u0161iant program\u0105 paai\u0161k\u0117jo, kiek mes dar ma\u017eai \u017einome apie K.Donelai\u010dio laikotarp\u012f, istorin\u0119 ir politin\u0119 aplink\u0105 bei kult\u016br\u0105, supusi\u0105 Tolminkiemio kunig\u0105.<\/p>\n

Sulaukus paskatinimo i\u0161 pirm\u0105j\u012f koncert\u0105 \u012fvertinusi\u0173 klausytoj\u0173, prad\u0117ta ruo\u0161tis kelionei \u012f Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105 (Rusijos Kaliningrado srit\u012f). Planai planais, o realyb\u0117je viskas da\u017enai susiklosto kitaip, nei planuojama. Buvo numatyta surengti koncert\u0105 Karaliau\u010diuje (Kaliningrade), pakeliui aplankant Tolminkiem\u012f (\u010cistyje Prudy) ir poeto gimtuosius Lazdyn\u0117lius (Vy\u0161niovk\u0105), kit\u0105 dien\u0105 pristatant program\u0105 Til\u017e\u0117je (Sovetske), ir u\u017esukus \u012f Ragain\u0119 (Neman\u0105) bei kitas su Ma\u017eosios Lietuvos kult\u016bros istorija susijusias vietas, baigti koncertin\u0119 kelion\u0119 Lietuvoje prie Rambyno kalno netoli Pag\u0117gi\u0173, dalyvaujant tradicin\u0117je Jonini\u0173 \u0161vent\u0117je. Ta\u010diau planus teko koreguoti, atsisakant kelion\u0117s po Karaliau\u010diaus kra\u0161t\u0105, apsiribojant koncertais Til\u017e\u0117je ir Rambyne.<\/p>\n

P\u0117s\u010diomis \u012f praeit\u012f<\/h3>\n

Susid\u016brus su organizaciniais sunkumais, buvo kil\u0119s noras atsisakyti kelion\u0117s visai, ta\u010diau suvokiant, kad \u0161i programa nekantriai laukiama Til\u017e\u0117s kra\u0161te gyvenan\u010di\u0173 lietuvi\u0173, buvo ry\u017etasi \u012fveikti nesklandumus. Ir tik nuvyk\u0119 supratome, kokia svarbi \u0161i kelion\u0117 buvo jos laukusiems ir mums patiems, po vie\u0161nag\u0117s Til\u017e\u0117je i\u0161 esm\u0117s pakeitusiems supratim\u0105 apie Rusijos „globoje” esan\u010dius ma\u017elietuvius, j\u0173 b\u016bv\u012f ir lietuvi\u0173 kult\u016bros liekanas \u0161iame kra\u0161te.<\/p>\n

\u00a0Dabartin\u012f Sovetsk\u0105 \u2013 anks\u010diau buvusi\u0105 Til\u017e\u0119, turting\u0105 lietuviams reik\u0161mingos praeities, pasiek\u0117me p\u0117s\u010diomis per Nemun\u0105 \u012fsp\u016bdingu senuoju Karalien\u0117s Luizos tiltu, savo autobus\u0105 palik\u0119 Lietuvos pus\u0117je. Nuotaikos netrikd\u0117 n\u0117 staiga tiltu einant kil\u0119s ir i\u0161 koj\u0173 ver\u010diantis v\u0117jas, nei dulksna \u2013 lauk\u0117 intriguojanti pa\u017eintis su sovietinius laikus menan\u010dia aplinka, nema\u017eam b\u016briui jaun\u0173j\u0173 chorist\u0173 pa\u017e\u012fstama tik i\u0161 pasakojim\u0173.<\/p>\n

Vyresniesiems r\u016bp\u0117jo pamatyti, kaip pasikeit\u0117 \u0161is kra\u0161tas, atsiskyrus Lietuvai i\u0161 „broli\u0161k\u0173 respublik\u0173” s\u0105jungos. Karalien\u0117s Luizos tiltas lyg laiko ma\u0161ina perk\u0117l\u0117 mus ne tik \u012f kit\u0105 valstyb\u0119, bet ir \u012f kit\u0105 laik\u0105 \u2013 pasijutome sugr\u012f\u017e\u0119 ketvirt\u012f am\u017eiaus atgal. Nors Kaliningrado sritis savo gyvensena laikoma priart\u0117jusia prie Europos, vos kitoje tilto pus\u0117je pasitik\u0119 nei\u0161vaizd\u016bs pilki namai su kamin\u0173 kaimynyst\u0117je ant stog\u0173 \u017ealiuojan\u010diais ber\u017eeliais ir aptrup\u0117jusiomis sienomis, sovietinius laikus menantys u\u017era\u0161ai, netgi v\u0117liau Ragain\u0117je aptiktas paminklas Leninui neleido suklysti \u2013 esame Rusijoje.<\/p>\n

Lietuvyb\u0117s misionieriai<\/h3>\n

Koncertas vyko Sovetsko Romos katalik\u0173 Kristaus prisik\u0117limo ba\u017eny\u010dioje, 2000 m. atstatytoje Lietuvos l\u0117\u0161omis. \u0160i ba\u017eny\u010dia \u2013 ne tik lietuvi\u0173 maldos namai, bet ir lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s centras, lyg nedidel\u0117 Lietuvos salel\u0117 Sovetske, kurios ribas dar labiau praple\u010dia \u0161alia esantis m\u016bs\u0173 \u0161alies konsulatas.<\/p>\n

Buvome maloniai sutikti, lietuvi\u0173 konsulin\u0119 glob\u0105 ir r\u016bpest\u012f pajut\u0119 prie Luizos tilto pasienio punkte, kur buvo sudarytos i\u0161skirtin\u0117s s\u0105lygos be trikd\u017ei\u0173 ir gai\u0161aties atlikti sienos per\u0117jimo formalumus atvykstant \u012f Rusijos Kaliningrado srit\u012f. Koncerte skamb\u0117jo choro ir VDU Muzikos akademijos studen\u010di\u0173 kvarteto, vadovaujamo Ilonos Klusait\u0117s, atliekami k\u016briniai lietuvi\u0173, pr\u016bs\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kalbomis, kadaise gyvavusiomis greta, bet sunykusiomis ar tebenykstan\u010diomis kolonist\u0173 apsuptyje.<\/p>\n

Ir kaip \u010dia neprisiminsi K.Donelai\u010dio, i\u0161gyvenusio d\u0117l nykstan\u010dios lietuvi\u0173 kalbos, i\u0161auk\u0161tinusio j\u0105 hegzametru ir prilyginusio senosioms antikos kalboms, pasirinkusio puosel\u0117ti lietuvi\u0173 kalb\u0105 kolonist\u0173 vokie\u010di\u0173 kra\u0161te, nors abejojusio jos i\u0161likimo galimyb\u0117mis, ta\u010diau vis tiek kalb\u0117jusio ir ra\u0161iusio lietuvi\u0161kai. Ir kaip nesig\u0117r\u0117si atkaklumu ir pasi\u0161ventimu dabar \u0161iame kra\u0161te gyvenan\u010di\u0173 lietuvi\u0173, siekian\u010di\u0173 i\u0161saugoti lietuvyb\u0119 ten, kur jai tarpti nesudaromos s\u0105lygos: ma\u017e\u0117ja lietuvi\u0161k\u0173 draugij\u0173, lietuvi\u0173 kalba tik kai kuriose mokyklose mokoma fakultatyviai, ma\u017e\u0117ja mokytoj\u0173 \u2013 j\u0173 lik\u0119 vos pora de\u0161im\u010di\u0173, o ir t\u0173 pa\u010di\u0173 ma\u017e\u0117ja, nes dirbama sunkiomis s\u0105lygomis, o nauj\u0173 mokytoj\u0173 neatsiranda.<\/p>\n

Ar daug gali rastis toki\u0173 pasi\u0161ventusi\u0173 kaip mokytoja Algaud\u0117 Emilija Bukontien\u0117, i\u0161 Taurag\u0117s dukart per savait\u0119 vykstanti \u012f nedidel\u0119 Kraupi\u0161ko (Uljanovo) mokykl\u0105 Ragain\u0117s rajone mokyti vaik\u0173 lietuvi\u0173 kalbos? Tik nedaugelyje \u0161eim\u0173 dar kalbama lietuvi\u0161kai, nes jos da\u017eniausiai mi\u0161rios, ir lietuvi\u0161ka pavard\u0117 dar negarantuoja, kad pavyks susikalb\u0117ti lietuvi\u0161kai. Tad kuo ne donelai\u010diai ta saujel\u0117 lietuvyb\u0119 ir lietuvi\u0161k\u0105 kult\u016br\u0105 bei papro\u010dius jiems nepalankiame kra\u0161te puosel\u0117jan\u010di\u0173 lietuvi\u0173? O j\u0173 vaikai, jei nepasiduoda integracijos procesui ir nei\u0161si\u017eada savo kalbos, da\u017eniausiai keliasi \u012f Lietuv\u0105, pasitraukdami i\u0161 gimt\u0173j\u0173 viet\u0173. Jei lietuvi\u0173 \u010dia buvo apie 30 t\u016bkst., dabar j\u0173 Kaliningrado srityje lik\u0119 tik tre\u010ddalis. Atrodo, kad K.Donelai\u010dio laikais s\u0105lygos lietuvybei i\u0161saugoti buvo palankesn\u0117s.<\/p>\n

P\u0117dsakai kol kas nei\u0161nyk\u0119<\/h3>\n

Po koncerto sulauk\u0119 \u0161ilt\u0173 Til\u017e\u0117s Kristaus Prisik\u0117limo ba\u017eny\u010dios parapijos klebono, vienintelio lietuvio srityje Anupro Gauronsko ir LR konsulato Sovetske konsul\u0117s Natalijos Ra\u0161kauskien\u0117s pad\u0117k\u0173, lydimi lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s nari\u0173 ir Vyd\u016bno draugijos Til\u017e\u0117je pirmininko Gedimino Jaku\u010dio, turtingais pasakojimais neleidusio nuobod\u017eiauti, pajud\u0117jome \u012f ap\u017evalgin\u0119 ekskursij\u0105 po Til\u017e\u0117s kra\u0161t\u0105.<\/p>\n

Viena i\u0161 daugelio Senosios Til\u017e\u0117s spaustuvi\u0173, i\u0161 kuri\u0173 lietuvi\u0161kas \u017eodis pasiekdavo Lietuv\u0105 spaudos draudimo metais, net nepa\u017eym\u0117ta jokia informacijos \u017eyme, namas, kuriame 1892\u20131944 m. Til\u017e\u0117je gyveno Vyd\u016bnas, \u2013 mums, lietuviams brang\u016bs kult\u016bros objektai. Skaudu matyti juos apleistus ir nykstan\u010dius.<\/p>\n

Dar slogesn\u0117 nuotaika u\u017epl\u016bsta netoliese esan\u010dioje Ragain\u0117je, kur stovi kadaise buvusios didingos skalvi\u0173 pilies griuv\u0117si\u0173 liekanos, pilies \u2013 stipriai nukent\u0117jusios per Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105, o v\u0117liau toliau naikinamos, filmuojant sprogdinim\u0173 scenas karo filmams. Vis d\u0117lto Ragain\u0117je mums brangiausias Martyno Ma\u017evydo p\u0117dsakas \u2013 \u010dia dar tebestovi ba\u017enyt\u0117l\u0117, kurioje 1549\u20131563 m. jis kunigavo, kurioje, kaip skelbia memorialin\u0117 lenta, ir palaidotas.<\/p>\n

\u0160io pastato vaizdas ypa\u010d slogus, ma\u017eai beprimenantis maldos namus, nors dar negri\u016bvantis \u2013 mat jame \u012frengti socialiniai b\u016bstai, paliekant nedideles patalpas pamaldoms \u2013 viename gale sta\u010diatikiams, kitame \u2013 katalikams.<\/p>\n

Nuo \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173 gausos u\u017esimir\u0161ti, ko \u010dia atva\u017eiav\u0119s. K.Donelaitis, M.Ma\u017evydas \u2013 tai j\u0173 kra\u0161tas… Buv\u0119s? Esamas? \u010cia ypa\u010d a\u0161triai ir skaud\u017eiai pajunti kalbos, tauti\u0161kumo trapum\u0105 ir begalin\u0119 nevilt\u012f, ir ry\u0161\u012f su K.Donelai\u010diu, saugojusiu ir tik\u0117jusiu, kad bus kam skaityti jo „Metus” ir pasak\u0117\u010dias.<\/p>\n

I\u0161alk\u0119 brolyb\u0117s<\/h3>\n

Trumpas, vos pusdien\u012f truk\u0119s apsilankymas Til\u017e\u0117s kra\u0161te. Gr\u012f\u017etame prie Karalien\u0117s Luizos tilto, kiekvienas su patirtais \u012fsp\u016bd\u017eiais, poj\u016b\u010diais ir mintimis \u2013 kas mes \u010dia gyvenantiems lietuviams, kas jie mums? Ir k\u0105 rei\u0161kia jiems \u010dia atve\u017etoji m\u016bs\u0173 ruo\u0161ta K.Donelai\u010dio gimimo metin\u0117ms programa, Lietuvoje sk\u0119stanti \u012fvairiausi\u0173 reik\u0161ming\u0173 (ir nelabai) rengini\u0173 j\u016broje?<\/p>\n

Kam r\u016bpi ir kam tur\u0117t\u0173 r\u016bp\u0117ti Ma\u017eosios Lietuvos kult\u016bros paveldas, nors ir esantis svetimoje valstyb\u0117je? Koks tolesnis likimas t\u0173, daugiausia i\u0161 tremties ar\u010diau gimtosios Lietuvos sugr\u012f\u017eusi\u0173, bet joje apsigyventi negal\u0117jusi\u0173 lietuvi\u0173, taip ir likusi\u0173 savoti\u0161koje tremtyje? Kiek tarp j\u0173 dar turin\u010di\u0173 vilt\u012f i\u0161saugoti tauti\u0161kum\u0105 ar bent kalb\u0105, saugot\u0105 K.Donelai\u010dio? Juk tauta gyva, kol gyva kalba.<\/p>\n

Jau kuris laikas kasmet vyksta ekspedicijos \u012f Sibir\u0105 tremtini\u0173 keliais, tvarkomi j\u0173 kapai. Gal vert\u0117t\u0173 papildyti ekspedicijas nauja kryptimi \u2013 pas K. Donelait\u012f \u012f Karaliau\u010diaus kra\u0161t\u0105, pas dar gyvenan\u010dius ir lietuvi\u0161kai kalban\u010dius lietuvius?<\/p>\n

Tiltu gr\u012f\u017eome \u012f Lietuv\u0105. Rezultatas \u2013 jaunimo l\u016bpomis i\u0161sakyta mintis: „Dabar supratau, kaip a\u0161 turiu myl\u0117ti Lietuv\u0105.” Gal ir kitiems vert\u0117t\u0173 da\u017eniau apsilankyti anapus Nemuno, pabendrauti su ten esan\u010diais ma\u017elietuviais \u2013 jie ne ma\u017eesni, o didesni u\u017e mus, did\u017eiojoje Lietuvoje gyvenan\u010dius.<\/p>\n

Naujas tauti\u0161kumo alsavimas<\/h3>\n

\u0160iapus Nemuno atsikv\u0117p\u0117me ir visai kitomis akimis \u017ei\u016br\u0117jome \u012f lankomus Ma\u017eajai Lietuvai priskiriamo Pamario kra\u0161to, tik jau lietuvi\u0161ko, objektus \u2013 Martyno Jankaus sodyb\u0105, Bit\u0117n\u0173 kapinaites \u2013 savoti\u0161k\u0105 Ma\u017eosios Lietuvos panteon\u0105 su besiilsin\u010diais did\u017eiavyriais \u2013 \u0161io kra\u0161to kult\u016bros puosel\u0117tojais M.Jankumi, Vyd\u016bnu, vienu pirm\u0173j\u0173 Ma\u017eosios Lietuvos lietuvi\u0173 kompozitori\u0173 profesional\u0173 Valteriu Kristupu Banai\u010diu ir kitais. Kitaip klaus\u0117m\u0117s pasakojim\u0173 M.Jankaus muziejuje Bit\u0117nuose prie Pag\u0117gi\u0173 bei Vyd\u016bno muziejuje Kintuose, ir kitaip dainavome ant Rambyno kalno vykusioje \u0161vent\u0117je, tradici\u0161kai vykstan\u010dioje per Jonines jau daug met\u0173.<\/p>\n

Ant kalno, kur pirm\u0105 kart\u0105 (tiesa, ne per Jonines) chorist\u0173 lietuvi\u0161kos dainos suskambo dar 1895 m., tais pa\u010diais, kada Vyd\u016bnas \u012fk\u016br\u0117 „Til\u017e\u0117s” lietuvi\u0173 giedotoj\u0173 draugij\u0105 \u2013 su ja reng\u0117 Ma\u017eojoje Lietuvoje vaidinimus ir koncertus. Tokios \u0161vent\u0117s 1902 m. pavadintos dain\u0173 \u0161vent\u0117mis.<\/p>\n

Choro „Saluto” \u0161i\u0173 met\u0173 veikla koncentruojasi lietuvyb\u0117s, tauti\u0161kumo kryptimi. Taip jau sutapo, kad pirmoji i\u0161vyka buvo \u012f Ei\u0161i\u0161kes, lenki\u0161kai kalbant\u012f kra\u0161t\u0105, kur vykusiame tarptautiniame konkurse „Auksin\u0117 \u0160al\u010dios juosta” siekta ten vyraujan\u010dias lenki\u0161kas ir baltarusi\u0161kas programas papildyti lietuvi\u0161kais k\u016briniais. Pavyko ne tik \u0161is siekis \u2013 dar laim\u0117ta ir pirma vieta. Tolesnis kelias \u2013 \u012f Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105, Vyd\u016bno ir M.Jankaus \u017eem\u0119. Net ir Dain\u0173 \u0161vent\u0117 Kaune ir Vilniuje \u2013 \u017eadinanti ir stiprinanti tautinius jausmus.<\/p>\n

Dain\u0173 \u0161vent\u0117je bus ir grup\u0117 jaunimo i\u0161 Karaliau\u010diaus kra\u0161to, lydima aktyvaus ir nenuilstan\u010dio Karaliau\u010diaus lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s pirmininko Sigito \u0160amborskio, jau daugel\u012f met\u0173 organizuojan\u010dio ma\u017elietuvi\u0173 vaikams (ir ne tik jiems) stovyklas Lietuvoje, sudaran\u010dio galimybes dalyvauti j\u0173 kolektyvams Dain\u0173 \u0161vent\u0117se.<\/p>\n

Choras tradici\u0161kai kasmet vyksta \u012f koki\u0105 nors u\u017esienio kelion\u0119. \u0160iemetis u\u017esienis labai artimas \u2013 tiek atstumo, tiek ir dvasine prasme. Jau dainuota ant Rambyno kalno, i\u0161kilusio tarp Ma\u017eosios Lietuvos \u0161iapus ir anapus Nemuno: „Lietuviais esame mes gim\u0119, lietuviais norime ir b\u016bt.” Tik ar visi tai jau\u010diame \u0161irdimi? Taip, kaip jaut\u0117 Vyd\u016bnas ar K. Donelaitis.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Gra\u017eina Dainauskien\u0117<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t<\/i>\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\tBack <\/span>\n\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>
<\/div>
<\/div><\/div><\/div>\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n

Lietuvyb\u0117s paie\u0161kos ir naujieji donelai\u010diai<\/h2>\n

Kauno mi\u0161rus choras „Saluto”, Ma\u017eojoje Lietuvoje ie\u0161kodamas Kristijono Donelai\u010dio gyvenimo ir k\u016brybos p\u0117dsak\u0173, atrado brolyb\u0117s i\u0161siilgusius Karaliau\u010diaus lietuvius ir nauj\u0105 lietuvyb\u0117s samprat\u0105.<\/p>\n

Tradicija \u2013 pagerbti per jubiliej\u0173<\/h3>\n

Pastarieji metai Lietuvoje prisodrinti Kristijono Donelai\u010dio. Lietuvi\u0173 literat\u016bros \u0105\u017euolo K. Donelai\u010dio 300-osioms gimimo metin\u0117ms prad\u0117ta ruo\u0161tis veik prie\u0161 penkmet\u012f \u2013 kasmet daug\u0117jo jam skirt\u0173 rengini\u0173, ekspedicij\u0173, mokslini\u0173 darb\u0173, \u012f\u017evalg\u0173 ar \u0161iaip pasamprotavim\u0173.\u00a0<\/p>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t

\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tRead more...<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

Lyg sode, am\u017eiaus ketvir\u010diais prame\u010diuojan\u010diame, jubiliejin\u0117s programos metmenimis sukrauti \u017eiedai sodininkauti m\u0117gusiam poetui, sunokinti nauji literat\u0173, kompozitori\u0173, dailinink\u0173 k\u016briniai apie Donelait\u012f ar Donelai\u010diui, jo \u017eodis ir pamokymai skleisti \u012fvairiausiuose renginiuose nuo mokykl\u0173 iki moksl\u0173 akademijos, nuo seni\u016bnij\u0173 iki Seimo. Kiekvienas save gerbiantis pilietis pajuto pareig\u0105 prisiliesti prie Donelai\u010dio \u2013 i\u0161girsti, pamatyti, dalyvauti, paskaityti.

Tokia donelaiti\u0161ka banga u\u017elieja Lietuv\u0105 periodi\u0161kai \u2013 kas \u0161imtmet\u012f, kas pus\u0119 ar ketvirt\u012f am\u017eiaus. Pirmasis poeto \u0161imtmetis pa\u017eym\u0117tas 1818 m. Liudviko R\u0117zos r\u016bpes\u010diu pirm\u0105 kart\u0105 i\u0161leista K.Donelai\u010dio poema „Metai”, antrojo \u0161imtme\u010dio sukaktis apsupta Lietuvos kult\u016bros veik\u0117j\u0173 Martyno Jankaus ir Vyd\u016bno d\u0117mesio.

Vyd\u016bnas dar XX a. prad\u017eioje atrado K.Donelait\u012f ir jo pavyzd\u017eiu pakilo \u012f kov\u0105 SU lietuvinink\u0173 vokietinimu, telkdamas taut\u0105 dorai, dvasingumui ir i\u0161likimui voki\u0161kosios apsupties akivaizdoje. Ta\u010diau laiko t\u0117km\u0117 ir karais pa\u017eym\u0117ti istoriniai \u012fvykiai buvo negailestingi tiek Ma\u017eosios Lietuvos, tiek ir K.Donelai\u010dio atminimo \u012fam\u017einimui.

Prie\u0161 50 met\u0173 jau teko r\u016bpintis jo ba\u017eny\u010dios Tolminkiemyje atstatymu, klebonijos restauravimu, memorialo ir muziejaus sutvarkymu. K.Donelaitis suskambo kaip varpas Justino Marcinkevi\u010diaus ir kit\u0173 poet\u0173, kompozitori\u0173, dailinink\u0173 k\u016bryboje, ir ne tik Lietuvoje. O prie\u0161 25 metus gimt\u0173j\u0173 Lazdyn\u0117li\u0173 vietoje su\u0161lam\u0117jo pasodinti 275 \u0105\u017euoliukai. \u0160iemet j\u0173 skai\u010dius galb\u016bt padid\u0117s iki 300.

Kokias dovanas paliksime \u0161iam m\u016bs\u0173 gimtosios kalbos \u0105\u017euolui po 300 met\u0173 sukakties? Kai kurios dovanos jau yra. Tai anks\u010diau sukurta Broniaus Kutavi\u010diaus oratorija „Metai”, sumanyta kompozitoriaus Vidmanto Bartulio, ir pasitelkus kitus k\u016br\u0117jus sudaryta kompozicija „Taip, Donelaiti”, inkrustuota poeto tekstais ir vainikuota repuojan\u010dio V.Bartulio „Pamokslu lietuvninkams”, prie\u0161 kelias dienas Kauno pilies sl\u0117nyje \u017ei\u016brovams pristatyta Remigijaus Baltru\u0161ai\u010dio drama „Donelaitis”, jau nu\u0161vit\u0119 ir nu\u0161visiantys K.Donelai\u010dio atspind\u017eiai mene, kine, leidiniuose, vertimuose, jo palikimo tyrin\u0117jimuose, planuojamas ir vargon\u0173 pastatymas Tolminkiemio ba\u017eny\u010dioje. O juk dar visai neseniai r\u016bpinom\u0117s d\u0117l jos i\u0161saugojimo, rus\u0173 sta\u010diatikiams panorus joje \u012fsirengti cerkv\u0119.

Programa plati, savo svoriu atitinkanti solid\u0173 trij\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 jubiliej\u0173. Kas bus po to, nutilus i\u0161kilmi\u0173 varpams? O kol kas, K.Donelai\u010dio metams \u012fpus\u0117jus, donelaitiada ple\u010diasi, renginiai vyksta vos ne vienu metu \u012fvairiuose \u0161alies kampeliuose, k\u0117sindamiesi u\u017ego\u017eti net ir 90-met\u012f minin\u010di\u0105 Dain\u0173 \u0161vent\u0119 bei kitas ne ma\u017eiau svarbias temas.<\/p>\n

U\u017emojai siek\u0117 Karaliau\u010di\u0173<\/h3>\n

\u012e \u0161\u012f hegzametro ritmais nu\u017eym\u0117t\u0105 \u012fvyki\u0173 verpet\u0105 \u012fsitrauk\u0117 ir Kauno mi\u0161rus choras „Saluto”, vadovaujamas Ramut\u0117s \u0160treimikyt\u0117s. \u0160is kolektyvas projekto „Ak lietuvninkai, \u0161irdingi mano broleliai!” koncertine programa pagerb\u0117 poet\u0105 dar prie\u0161 \u012f\u017eiemojant, K.Donelai\u010dio gimtadienio i\u0161vakar\u0117se. Tik prad\u0117jus ruo\u0161ti \u0161i\u0105 program\u0105 buvo ai\u0161ku, kad tai nebus vien tik su K.Donelai\u010diu susij\u0119 k\u016briniai.<\/p>\n

Nors ir pats poetas, kunigaudamas Tolminkiemyje, vargonininkavo, k\u016br\u0117 giesmes, ta\u010diau jo muzikin\u0117 k\u016bryba m\u016bs\u0173 nepasiek\u0117. Teko sutelkti d\u0117mes\u012f kitu aspektu, pasirenkant k\u016brinius, atspindin\u010dius ne tik K.Donelai\u010dio gyvenimo laikotarp\u012f, bet ir pa\u017evelgiant \u012f Ma\u017eosios Lietuvos kra\u0161to istorines i\u0161takas, prisimenant joje gyvenusius ir i\u0161nykusius pr\u016bsus, gretinant kra\u0161t\u0105 kolonizavusi\u0173 vokie\u010di\u0173 ir jame muzikin\u0119 kult\u016br\u0105 siekusi\u0173 i\u0161saugoti lietuvi\u0173 autori\u0173 k\u016brybos pavyzd\u017eius, keliaujant laikotarpiais nuo Ma\u017evydo iki \u0161i\u0173 dien\u0173.<\/p>\n

Choras \u012f talk\u0105 pasikviet\u0117 stygini\u0173 kvartet\u0105, solistus. Koncertas Ry\u0161i\u0173 istorijos muziejaus sal\u0117je gruod\u017eio viduryje buvo \u0161iltai sutiktas, pageidauta jo program\u0105 pakartoti Karaliau\u010diaus kra\u0161te. O ir pa\u010diam kolektyvui, prisilietus prie K.Donelai\u010dio aplinkos, nor\u0117josi dalytis netik\u0117tais atradimais, mat ruo\u0161iant program\u0105 paai\u0161k\u0117jo, kiek mes dar ma\u017eai \u017einome apie K.Donelai\u010dio laikotarp\u012f, istorin\u0119 ir politin\u0119 aplink\u0105 bei kult\u016br\u0105, supusi\u0105 Tolminkiemio kunig\u0105.<\/p>\n

Sulaukus paskatinimo i\u0161 pirm\u0105j\u012f koncert\u0105 \u012fvertinusi\u0173 klausytoj\u0173, prad\u0117ta ruo\u0161tis kelionei \u012f Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105 (Rusijos Kaliningrado srit\u012f). Planai planais, o realyb\u0117je viskas da\u017enai susiklosto kitaip, nei planuojama. Buvo numatyta surengti koncert\u0105 Karaliau\u010diuje (Kaliningrade), pakeliui aplankant Tolminkiem\u012f (\u010cistyje Prudy) ir poeto gimtuosius Lazdyn\u0117lius (Vy\u0161niovk\u0105), kit\u0105 dien\u0105 pristatant program\u0105 Til\u017e\u0117je (Sovetske), ir u\u017esukus \u012f Ragain\u0119 (Neman\u0105) bei kitas su Ma\u017eosios Lietuvos kult\u016bros istorija susijusias vietas, baigti koncertin\u0119 kelion\u0119 Lietuvoje prie Rambyno kalno netoli Pag\u0117gi\u0173, dalyvaujant tradicin\u0117je Jonini\u0173 \u0161vent\u0117je. Ta\u010diau planus teko koreguoti, atsisakant kelion\u0117s po Karaliau\u010diaus kra\u0161t\u0105, apsiribojant koncertais Til\u017e\u0117je ir Rambyne.<\/p>\n

P\u0117s\u010diomis \u012f praeit\u012f<\/h3>\n

Susid\u016brus su organizaciniais sunkumais, buvo kil\u0119s noras atsisakyti kelion\u0117s visai, ta\u010diau suvokiant, kad \u0161i programa nekantriai laukiama Til\u017e\u0117s kra\u0161te gyvenan\u010di\u0173 lietuvi\u0173, buvo ry\u017etasi \u012fveikti nesklandumus. Ir tik nuvyk\u0119 supratome, kokia svarbi \u0161i kelion\u0117 buvo jos laukusiems ir mums patiems, po vie\u0161nag\u0117s Til\u017e\u0117je i\u0161 esm\u0117s pakeitusiems supratim\u0105 apie Rusijos „globoje” esan\u010dius ma\u017elietuvius, j\u0173 b\u016bv\u012f ir lietuvi\u0173 kult\u016bros liekanas \u0161iame kra\u0161te.<\/p>\n

\u00a0Dabartin\u012f Sovetsk\u0105 \u2013 anks\u010diau buvusi\u0105 Til\u017e\u0119, turting\u0105 lietuviams reik\u0161mingos praeities, pasiek\u0117me p\u0117s\u010diomis per Nemun\u0105 \u012fsp\u016bdingu senuoju Karalien\u0117s Luizos tiltu, savo autobus\u0105 palik\u0119 Lietuvos pus\u0117je. Nuotaikos netrikd\u0117 n\u0117 staiga tiltu einant kil\u0119s ir i\u0161 koj\u0173 ver\u010diantis v\u0117jas, nei dulksna \u2013 lauk\u0117 intriguojanti pa\u017eintis su sovietinius laikus menan\u010dia aplinka, nema\u017eam b\u016briui jaun\u0173j\u0173 chorist\u0173 pa\u017e\u012fstama tik i\u0161 pasakojim\u0173.<\/p>\n

Vyresniesiems r\u016bp\u0117jo pamatyti, kaip pasikeit\u0117 \u0161is kra\u0161tas, atsiskyrus Lietuvai i\u0161 „broli\u0161k\u0173 respublik\u0173” s\u0105jungos. Karalien\u0117s Luizos tiltas lyg laiko ma\u0161ina perk\u0117l\u0117 mus ne tik \u012f kit\u0105 valstyb\u0119, bet ir \u012f kit\u0105 laik\u0105 \u2013 pasijutome sugr\u012f\u017e\u0119 ketvirt\u012f am\u017eiaus atgal. Nors Kaliningrado sritis savo gyvensena laikoma priart\u0117jusia prie Europos, vos kitoje tilto pus\u0117je pasitik\u0119 nei\u0161vaizd\u016bs pilki namai su kamin\u0173 kaimynyst\u0117je ant stog\u0173 \u017ealiuojan\u010diais ber\u017eeliais ir aptrup\u0117jusiomis sienomis, sovietinius laikus menantys u\u017era\u0161ai, netgi v\u0117liau Ragain\u0117je aptiktas paminklas Leninui neleido suklysti \u2013 esame Rusijoje.<\/p>\n

Lietuvyb\u0117s misionieriai<\/h3>\n

Koncertas vyko Sovetsko Romos katalik\u0173 Kristaus prisik\u0117limo ba\u017eny\u010dioje, 2000 m. atstatytoje Lietuvos l\u0117\u0161omis. \u0160i ba\u017eny\u010dia \u2013 ne tik lietuvi\u0173 maldos namai, bet ir lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s centras, lyg nedidel\u0117 Lietuvos salel\u0117 Sovetske, kurios ribas dar labiau praple\u010dia \u0161alia esantis m\u016bs\u0173 \u0161alies konsulatas.<\/p>\n

Buvome maloniai sutikti, lietuvi\u0173 konsulin\u0119 glob\u0105 ir r\u016bpest\u012f pajut\u0119 prie Luizos tilto pasienio punkte, kur buvo sudarytos i\u0161skirtin\u0117s s\u0105lygos be trikd\u017ei\u0173 ir gai\u0161aties atlikti sienos per\u0117jimo formalumus atvykstant \u012f Rusijos Kaliningrado srit\u012f. Koncerte skamb\u0117jo choro ir VDU Muzikos akademijos studen\u010di\u0173 kvarteto, vadovaujamo Ilonos Klusait\u0117s, atliekami k\u016briniai lietuvi\u0173, pr\u016bs\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kalbomis, kadaise gyvavusiomis greta, bet sunykusiomis ar tebenykstan\u010diomis kolonist\u0173 apsuptyje.<\/p>\n

Ir kaip \u010dia neprisiminsi K.Donelai\u010dio, i\u0161gyvenusio d\u0117l nykstan\u010dios lietuvi\u0173 kalbos, i\u0161auk\u0161tinusio j\u0105 hegzametru ir prilyginusio senosioms antikos kalboms, pasirinkusio puosel\u0117ti lietuvi\u0173 kalb\u0105 kolonist\u0173 vokie\u010di\u0173 kra\u0161te, nors abejojusio jos i\u0161likimo galimyb\u0117mis, ta\u010diau vis tiek kalb\u0117jusio ir ra\u0161iusio lietuvi\u0161kai. Ir kaip nesig\u0117r\u0117si atkaklumu ir pasi\u0161ventimu dabar \u0161iame kra\u0161te gyvenan\u010di\u0173 lietuvi\u0173, siekian\u010di\u0173 i\u0161saugoti lietuvyb\u0119 ten, kur jai tarpti nesudaromos s\u0105lygos: ma\u017e\u0117ja lietuvi\u0161k\u0173 draugij\u0173, lietuvi\u0173 kalba tik kai kuriose mokyklose mokoma fakultatyviai, ma\u017e\u0117ja mokytoj\u0173 \u2013 j\u0173 lik\u0119 vos pora de\u0161im\u010di\u0173, o ir t\u0173 pa\u010di\u0173 ma\u017e\u0117ja, nes dirbama sunkiomis s\u0105lygomis, o nauj\u0173 mokytoj\u0173 neatsiranda.<\/p>\n

Ar daug gali rastis toki\u0173 pasi\u0161ventusi\u0173 kaip mokytoja Algaud\u0117 Emilija Bukontien\u0117, i\u0161 Taurag\u0117s dukart per savait\u0119 vykstanti \u012f nedidel\u0119 Kraupi\u0161ko (Uljanovo) mokykl\u0105 Ragain\u0117s rajone mokyti vaik\u0173 lietuvi\u0173 kalbos? Tik nedaugelyje \u0161eim\u0173 dar kalbama lietuvi\u0161kai, nes jos da\u017eniausiai mi\u0161rios, ir lietuvi\u0161ka pavard\u0117 dar negarantuoja, kad pavyks susikalb\u0117ti lietuvi\u0161kai. Tad kuo ne donelai\u010diai ta saujel\u0117 lietuvyb\u0119 ir lietuvi\u0161k\u0105 kult\u016br\u0105 bei papro\u010dius jiems nepalankiame kra\u0161te puosel\u0117jan\u010di\u0173 lietuvi\u0173? O j\u0173 vaikai, jei nepasiduoda integracijos procesui ir nei\u0161si\u017eada savo kalbos, da\u017eniausiai keliasi \u012f Lietuv\u0105, pasitraukdami i\u0161 gimt\u0173j\u0173 viet\u0173. Jei lietuvi\u0173 \u010dia buvo apie 30 t\u016bkst., dabar j\u0173 Kaliningrado srityje lik\u0119 tik tre\u010ddalis. Atrodo, kad K.Donelai\u010dio laikais s\u0105lygos lietuvybei i\u0161saugoti buvo palankesn\u0117s.<\/p>\n

P\u0117dsakai kol kas nei\u0161nyk\u0119<\/h3>\n

Po koncerto sulauk\u0119 \u0161ilt\u0173 Til\u017e\u0117s Kristaus Prisik\u0117limo ba\u017eny\u010dios parapijos klebono, vienintelio lietuvio srityje Anupro Gauronsko ir LR konsulato Sovetske konsul\u0117s Natalijos Ra\u0161kauskien\u0117s pad\u0117k\u0173, lydimi lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s nari\u0173 ir Vyd\u016bno draugijos Til\u017e\u0117je pirmininko Gedimino Jaku\u010dio, turtingais pasakojimais neleidusio nuobod\u017eiauti, pajud\u0117jome \u012f ap\u017evalgin\u0119 ekskursij\u0105 po Til\u017e\u0117s kra\u0161t\u0105.<\/p>\n

Viena i\u0161 daugelio Senosios Til\u017e\u0117s spaustuvi\u0173, i\u0161 kuri\u0173 lietuvi\u0161kas \u017eodis pasiekdavo Lietuv\u0105 spaudos draudimo metais, net nepa\u017eym\u0117ta jokia informacijos \u017eyme, namas, kuriame 1892\u20131944 m. Til\u017e\u0117je gyveno Vyd\u016bnas, \u2013 mums, lietuviams brang\u016bs kult\u016bros objektai. Skaudu matyti juos apleistus ir nykstan\u010dius.<\/p>\n

Dar slogesn\u0117 nuotaika u\u017epl\u016bsta netoliese esan\u010dioje Ragain\u0117je, kur stovi kadaise buvusios didingos skalvi\u0173 pilies griuv\u0117si\u0173 liekanos, pilies \u2013 stipriai nukent\u0117jusios per Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105, o v\u0117liau toliau naikinamos, filmuojant sprogdinim\u0173 scenas karo filmams. Vis d\u0117lto Ragain\u0117je mums brangiausias Martyno Ma\u017evydo p\u0117dsakas \u2013 \u010dia dar tebestovi ba\u017enyt\u0117l\u0117, kurioje 1549\u20131563 m. jis kunigavo, kurioje, kaip skelbia memorialin\u0117 lenta, ir palaidotas.<\/p>\n

\u0160io pastato vaizdas ypa\u010d slogus, ma\u017eai beprimenantis maldos namus, nors dar negri\u016bvantis \u2013 mat jame \u012frengti socialiniai b\u016bstai, paliekant nedideles patalpas pamaldoms \u2013 viename gale sta\u010diatikiams, kitame \u2013 katalikams.<\/p>\n

Nuo \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173 gausos u\u017esimir\u0161ti, ko \u010dia atva\u017eiav\u0119s. K.Donelaitis, M.Ma\u017evydas \u2013 tai j\u0173 kra\u0161tas… Buv\u0119s? Esamas? \u010cia ypa\u010d a\u0161triai ir skaud\u017eiai pajunti kalbos, tauti\u0161kumo trapum\u0105 ir begalin\u0119 nevilt\u012f, ir ry\u0161\u012f su K.Donelai\u010diu, saugojusiu ir tik\u0117jusiu, kad bus kam skaityti jo „Metus” ir pasak\u0117\u010dias.<\/p>\n

I\u0161alk\u0119 brolyb\u0117s<\/h3>\n

Trumpas, vos pusdien\u012f truk\u0119s apsilankymas Til\u017e\u0117s kra\u0161te. Gr\u012f\u017etame prie Karalien\u0117s Luizos tilto, kiekvienas su patirtais \u012fsp\u016bd\u017eiais, poj\u016b\u010diais ir mintimis \u2013 kas mes \u010dia gyvenantiems lietuviams, kas jie mums? Ir k\u0105 rei\u0161kia jiems \u010dia atve\u017etoji m\u016bs\u0173 ruo\u0161ta K.Donelai\u010dio gimimo metin\u0117ms programa, Lietuvoje sk\u0119stanti \u012fvairiausi\u0173 reik\u0161ming\u0173 (ir nelabai) rengini\u0173 j\u016broje?<\/p>\n

Kam r\u016bpi ir kam tur\u0117t\u0173 r\u016bp\u0117ti Ma\u017eosios Lietuvos kult\u016bros paveldas, nors ir esantis svetimoje valstyb\u0117je? Koks tolesnis likimas t\u0173, daugiausia i\u0161 tremties ar\u010diau gimtosios Lietuvos sugr\u012f\u017eusi\u0173, bet joje apsigyventi negal\u0117jusi\u0173 lietuvi\u0173, taip ir likusi\u0173 savoti\u0161koje tremtyje? Kiek tarp j\u0173 dar turin\u010di\u0173 vilt\u012f i\u0161saugoti tauti\u0161kum\u0105 ar bent kalb\u0105, saugot\u0105 K.Donelai\u010dio? Juk tauta gyva, kol gyva kalba.<\/p>\n

Jau kuris laikas kasmet vyksta ekspedicijos \u012f Sibir\u0105 tremtini\u0173 keliais, tvarkomi j\u0173 kapai. Gal vert\u0117t\u0173 papildyti ekspedicijas nauja kryptimi \u2013 pas K. Donelait\u012f \u012f Karaliau\u010diaus kra\u0161t\u0105, pas dar gyvenan\u010dius ir lietuvi\u0161kai kalban\u010dius lietuvius?<\/p>\n

Tiltu gr\u012f\u017eome \u012f Lietuv\u0105. Rezultatas \u2013 jaunimo l\u016bpomis i\u0161sakyta mintis: „Dabar supratau, kaip a\u0161 turiu myl\u0117ti Lietuv\u0105.” Gal ir kitiems vert\u0117t\u0173 da\u017eniau apsilankyti anapus Nemuno, pabendrauti su ten esan\u010diais ma\u017elietuviais \u2013 jie ne ma\u017eesni, o didesni u\u017e mus, did\u017eiojoje Lietuvoje gyvenan\u010dius.<\/p>\n

Naujas tauti\u0161kumo alsavimas<\/h3>\n

\u0160iapus Nemuno atsikv\u0117p\u0117me ir visai kitomis akimis \u017ei\u016br\u0117jome \u012f lankomus Ma\u017eajai Lietuvai priskiriamo Pamario kra\u0161to, tik jau lietuvi\u0161ko, objektus \u2013 Martyno Jankaus sodyb\u0105, Bit\u0117n\u0173 kapinaites \u2013 savoti\u0161k\u0105 Ma\u017eosios Lietuvos panteon\u0105 su besiilsin\u010diais did\u017eiavyriais \u2013 \u0161io kra\u0161to kult\u016bros puosel\u0117tojais M.Jankumi, Vyd\u016bnu, vienu pirm\u0173j\u0173 Ma\u017eosios Lietuvos lietuvi\u0173 kompozitori\u0173 profesional\u0173 Valteriu Kristupu Banai\u010diu ir kitais. Kitaip klaus\u0117m\u0117s pasakojim\u0173 M.Jankaus muziejuje Bit\u0117nuose prie Pag\u0117gi\u0173 bei Vyd\u016bno muziejuje Kintuose, ir kitaip dainavome ant Rambyno kalno vykusioje \u0161vent\u0117je, tradici\u0161kai vykstan\u010dioje per Jonines jau daug met\u0173.<\/p>\n

Ant kalno, kur pirm\u0105 kart\u0105 (tiesa, ne per Jonines) chorist\u0173 lietuvi\u0161kos dainos suskambo dar 1895 m., tais pa\u010diais, kada Vyd\u016bnas \u012fk\u016br\u0117 „Til\u017e\u0117s” lietuvi\u0173 giedotoj\u0173 draugij\u0105 \u2013 su ja reng\u0117 Ma\u017eojoje Lietuvoje vaidinimus ir koncertus. Tokios \u0161vent\u0117s 1902 m. pavadintos dain\u0173 \u0161vent\u0117mis.<\/p>\n

Choro „Saluto” \u0161i\u0173 met\u0173 veikla koncentruojasi lietuvyb\u0117s, tauti\u0161kumo kryptimi. Taip jau sutapo, kad pirmoji i\u0161vyka buvo \u012f Ei\u0161i\u0161kes, lenki\u0161kai kalbant\u012f kra\u0161t\u0105, kur vykusiame tarptautiniame konkurse „Auksin\u0117 \u0160al\u010dios juosta” siekta ten vyraujan\u010dias lenki\u0161kas ir baltarusi\u0161kas programas papildyti lietuvi\u0161kais k\u016briniais. Pavyko ne tik \u0161is siekis \u2013 dar laim\u0117ta ir pirma vieta. Tolesnis kelias \u2013 \u012f Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105, Vyd\u016bno ir M.Jankaus \u017eem\u0119. Net ir Dain\u0173 \u0161vent\u0117 Kaune ir Vilniuje \u2013 \u017eadinanti ir stiprinanti tautinius jausmus.<\/p>\n

Dain\u0173 \u0161vent\u0117je bus ir grup\u0117 jaunimo i\u0161 Karaliau\u010diaus kra\u0161to, lydima aktyvaus ir nenuilstan\u010dio Karaliau\u010diaus lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s pirmininko Sigito \u0160amborskio, jau daugel\u012f met\u0173 organizuojan\u010dio ma\u017elietuvi\u0173 vaikams (ir ne tik jiems) stovyklas Lietuvoje, sudaran\u010dio galimybes dalyvauti j\u0173 kolektyvams Dain\u0173 \u0161vent\u0117se.<\/p>\n

Choras tradici\u0161kai kasmet vyksta \u012f koki\u0105 nors u\u017esienio kelion\u0119. \u0160iemetis u\u017esienis labai artimas \u2013 tiek atstumo, tiek ir dvasine prasme. Jau dainuota ant Rambyno kalno, i\u0161kilusio tarp Ma\u017eosios Lietuvos \u0161iapus ir anapus Nemuno: „Lietuviais esame mes gim\u0119, lietuviais norime ir b\u016bt.” Tik ar visi tai jau\u010diame \u0161irdimi? Taip, kaip jaut\u0117 Vyd\u016bnas ar K. Donelaitis.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Gra\u017eina Dainauskien\u0117<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t<\/i>\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\tBack <\/span>\n\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvyb\u0117s paie\u0161kos ir naujieji donelai\u010diai Kauno mi\u0161rus choras „Saluto”, Ma\u017eojoje Lietuvoje ie\u0161kodamas Kristijono Donelai\u010dio gyvenimo ir k\u016brybos p\u0117dsak\u0173, atrado brolyb\u0117s i\u0161siilgusius Karaliau\u010diaus lietuvius ir nauj\u0105 lietuvyb\u0117s samprat\u0105. Tradicija \u2013 pagerbti per jubiliej\u0173 Pastarieji metai Lietuvoje prisodrinti Kristijono Donelai\u010dio. Lietuvi\u0173 literat\u016bros \u0105\u017euolo K. Donelai\u010dio 300-osioms gimimo metin\u0117ms prad\u0117ta ruo\u0161tis veik prie\u0161 penkmet\u012f \u2013 kasmet daug\u0117jo jam […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1962,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ocean_post_layout":"","ocean_both_sidebars_style":"","ocean_both_sidebars_content_width":0,"ocean_both_sidebars_sidebars_width":0,"ocean_sidebar":"0","ocean_second_sidebar":"0","ocean_disable_margins":"enable","ocean_add_body_class":"","ocean_shortcode_before_top_bar":"","ocean_shortcode_after_top_bar":"","ocean_shortcode_before_header":"","ocean_shortcode_after_header":"","ocean_has_shortcode":"","ocean_shortcode_after_title":"","ocean_shortcode_before_footer_widgets":"","ocean_shortcode_after_footer_widgets":"","ocean_shortcode_before_footer_bottom":"","ocean_shortcode_after_footer_bottom":"","ocean_display_top_bar":"default","ocean_display_header":"default","ocean_header_style":"","ocean_center_header_left_menu":"0","ocean_custom_header_template":"0","ocean_custom_logo":0,"ocean_custom_retina_logo":0,"ocean_custom_logo_max_width":0,"ocean_custom_logo_tablet_max_width":0,"ocean_custom_logo_mobile_max_width":0,"ocean_custom_logo_max_height":0,"ocean_custom_logo_tablet_max_height":0,"ocean_custom_logo_mobile_max_height":0,"ocean_header_custom_menu":"0","ocean_menu_typo_font_family":"0","ocean_menu_typo_font_subset":"","ocean_menu_typo_font_size":0,"ocean_menu_typo_font_size_tablet":0,"ocean_menu_typo_font_size_mobile":0,"ocean_menu_typo_font_size_unit":"px","ocean_menu_typo_font_weight":"","ocean_menu_typo_font_weight_tablet":"","ocean_menu_typo_font_weight_mobile":"","ocean_menu_typo_transform":"","ocean_menu_typo_transform_tablet":"","ocean_menu_typo_transform_mobile":"","ocean_menu_typo_line_height":0,"ocean_menu_typo_line_height_tablet":0,"ocean_menu_typo_line_height_mobile":0,"ocean_menu_typo_line_height_unit":"","ocean_menu_typo_spacing":0,"ocean_menu_typo_spacing_tablet":0,"ocean_menu_typo_spacing_mobile":0,"ocean_menu_typo_spacing_unit":"","ocean_menu_link_color":"","ocean_menu_link_color_hover":"","ocean_menu_link_color_active":"","ocean_menu_link_background":"","ocean_menu_link_hover_background":"","ocean_menu_link_active_background":"","ocean_menu_social_links_bg":"","ocean_menu_social_hover_links_bg":"","ocean_menu_social_links_color":"","ocean_menu_social_hover_links_color":"","ocean_disable_title":"on","ocean_disable_heading":"default","ocean_post_title":"","ocean_post_subheading":"","ocean_post_title_style":"","ocean_post_title_background_color":"","ocean_post_title_background":0,"ocean_post_title_bg_image_position":"","ocean_post_title_bg_image_attachment":"","ocean_post_title_bg_image_repeat":"","ocean_post_title_bg_image_size":"","ocean_post_title_height":0,"ocean_post_title_bg_overlay":0.5,"ocean_post_title_bg_overlay_color":"","ocean_disable_breadcrumbs":"default","ocean_breadcrumbs_color":"","ocean_breadcrumbs_separator_color":"","ocean_breadcrumbs_links_color":"","ocean_breadcrumbs_links_hover_color":"","ocean_display_footer_widgets":"default","ocean_display_footer_bottom":"default","ocean_custom_footer_template":"0","ocean_post_oembed":"","ocean_post_self_hosted_media":"","ocean_post_video_embed":"","ocean_link_format":"","ocean_link_format_target":"self","ocean_quote_format":"","ocean_quote_format_link":"post","ocean_gallery_link_images":"on","ocean_gallery_id":[247,168,158],"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[21],"class_list":["post-1958","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-13","tag-koncertai","entry","has-media"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1958","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1958"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1958\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1962"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1958"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1958"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1958"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}