{"id":1446,"date":"2009-07-24T19:34:20","date_gmt":"2009-07-24T19:34:20","guid":{"rendered":"https:\/\/saluto.lt\/?p=1446"},"modified":"2021-01-18T12:53:10","modified_gmt":"2021-01-18T12:53:10","slug":"choras-saluto-vokietijoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/saluto.lt\/en\/2009\/07\/24\/choras-saluto-vokietijoje\/","title":{"rendered":"\u201eSaluto\u201c \u012fsp\u016bd\u017eiai Vokietijoje"},"content":{"rendered":"
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>
<\/div>
<\/div><\/div><\/div>\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

\u0160iemet Kaunas ir Vokietijos Lippe apskritis \u0161ven\u010dia bendradarbiavimo 20-met\u012f. Ta proga dvejus metus gyvuojantis Kauno choras \u201eSaluto\u201c vie\u0161\u0117jo kult\u016briniu paveldu gars\u0117jan\u010diame Detmolde.<\/p>

Choro \u201eSaluto\u201c vadovei Ramutei \u0160treimikytei (nuotr.) \u0161i kelion\u0117 \u012f Detmold\u0105 buvo jau tre\u010dioji. \u0160iame mieste chorved\u0117 yra buvusi su choru \u201eLeliumai\u201c, kuriame chormeistere dirbo per 20 met\u0173. Naujai susik\u016brusio choro \u201eSaluto\u201c vizitas \u012f Detmold\u0105 \u2013 simbolinis gra\u017eaus bendradarbiavimo su \u0161io miesto filharmonijos choru atnaujinimas. Chorist\u0173, kurie dar prisimena tur\u012f draug\u0173 i\u0161 Lietuvos, lik\u0119 nedaug. Kartu su kolegomis i\u0161 Latvijos ir Lenkijos \u201eSaluto\u201c dalyvavo septintajame tarptautiniame chor\u0173 festivalyje ir pakviet\u0117 klausytojus net \u012f tris koncertus. Dainininkai patyr\u0117 malonum\u0105 koncertuoti tokiose erdv\u0117se kaip istorin\u0117 \u201eErl\u00f6serkirche\u201c ba\u017eny\u010dia ir Lippe kunigaik\u0161\u010dio vasaros rezidencijos (kurioje nuo 1947-\u0173j\u0173 \u012fsik\u016brusi Detmoldo Muzikos akademija) parkas.<\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t

\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tRead more...<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

Miestas su \u012fsp\u016bdinga istorija<\/b><\/p>

Lippe apskrities herbe matyti raudonas g\u0117l\u0117s \u017eiedas. Tai \u2013 Lippe kunigaik\u0161\u010di\u0173, kuri\u0173 pavarde pavadinta visa apskritis, simbolis. Iki XX a. prad\u017eios Detmoldas buvo pagrindin\u0117 \u0161ios kilmingos \u0161eimos rezidencijos vieta, o 1918-aisiais miestas buvo paskelbtas laisvosios Lippe valstijos regionine sostine. 1947-aisiais, Lippe apskri\u010diai \u012fsiliejus \u012f federalin\u012f \u0160iaur\u0117s-Reino Vestfalijos region\u0105, Detmolde \u012fsik\u016br\u0117 regiono vald\u017eia.<\/span><\/p>

Istorinis Detmoldo centras abiej\u0173 pasaulini\u0173 kar\u0173 stebuklingai i\u0161liko beveik nepaliestas. \u017dinovai \u010dia gali pamatyti trij\u0173 istorini\u0173 period\u0173 statinius: tipi\u0161kus namus su sienojais i\u0161 XVII a. pabaigos, neoklasikinius Biedermeierio laikotarpio (1830-1860) statinius bei Vilhelmo stiliaus istorinius bei komercinius pastatus, prad\u0117tus statyti nuo 1875-\u0173j\u0173. Nuo 1980 m., besilaikant \u0160iaur\u0117s-Reino Vestfalijos istorini\u0173 pastat\u0173 prie\u017ei\u016bros \u012fstatymo, Detmoldo vald\u017eia sudar\u0117 saugotin\u0173 istorini\u0173 pastat\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. \u0160iuo metu jame yra 625 pastatai, i\u0161 kuri\u0173 415 galima pamatyti istoriniame miesto centre.<\/span><\/p>

Netoli miesto rotu\u0161\u0117s, pa\u010dioje senamies\u010dio \u0161irdyje, apsupta parko ir prisi\u0161liejusi prie senovin\u0117s miesto sienos st\u016bkso Lippe graf\u0173 pilis. Vir\u0161 jos i\u0161kelta v\u0117liava ir \u0161iandien rodo, kad pilies \u0161eimininkas yra namuose \u2013 istorin\u0117je savo prot\u0117vi\u0173 rezidencijoje.<\/span><\/p>

\u00a0<\/h3>

Voki\u0161kas vai\u0161ingumas<\/b><\/p>

Jei manote, kad vokie\u010diai \u2013 \u0161alti \u017emon\u0117s, kurie savo elges\u012f matuoja pagal \u201eapsimoka-neapsimoka\u201c princip\u0105, klystate. Choro \u201eSaluto\u201c dainininkai gali pasigirti patyr\u0119 tikr\u0105j\u012f voki\u0161k\u0105 vai\u0161ingum\u0105 \u2013 gav\u0119 pas\u0117d\u0117ti prie vieno stalo su gerbiamu Detmoldo mero pavaduotoju ponu Gerd R\u00f6ttgen bei Lippe apskrities tarybos pirmininku Friedel Heuwinkel. I\u0161klaus\u0119 sveikinimo kalbas, choristai tur\u0117jo prog\u0105 i\u0161bandyti istorin\u0117s rotu\u0161\u0117s akustik\u0105, paleid\u0119 dangun por\u0105 skambi\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 dain\u0173.<\/span><\/p>

Kasdien choristus lyd\u0117j\u0119s Detmoldo filharmonijos choro dainininkas Gerhard Meitz parod\u0117, kad miestas garsus ne tik savo istorija, bet ir pasivaik\u0161\u010diojim\u0173 mar\u0161rutais. Choristai tur\u0117jo prog\u0105 apsilankyti etnografiniame kaime, kuriame galima pamatyti atkurtus Vestfalijos regiono pastatus ir \u012fsivaizduoti to kra\u0161to gyvenim\u0105 prie\u0161 kelet\u0105 \u0161imtme\u010di\u0173. Buvo aplankytas vieningos Vokietijos simbolio Hermano paminklas, nuo kurio pap\u0117d\u0117s atsiveria kvap\u0105 gniau\u017eiantys vaizdai \u012f Vestfalijos mi\u0161kus, o senosios uolos, likusios kelt\u0173 \u0161ventyklos vietoje, pakviet\u0117 susim\u0105styti apie dar senesnius laikus. Ypatingai \u012fdomus buvo apsilankymas parke, kuriame auginami pl\u0117\u0161rieji pauk\u0161\u010diai. Laimei, lietus nesutrukd\u0117 pauk\u0161\u010di\u0173 dresuotojams surengti \u012fsp\u016bding\u0105 pasirodym\u0105, kurio metu buvo galima i\u0161 arti pajusti ereli\u0173 ir sakal\u0173 plunksn\u0173 \u0161iurenim\u0105.<\/span><\/p>

\u00a0<\/h3>

Muzika suvienija \u0161irdis<\/b><\/p>

Detmoldas tur\u0117jo ir sav\u0105j\u012f \u201eKarali\u0173 saul\u0119\u201c. Tokiu vardu vadinamas vienas i\u0161 Lippe monarch\u0173 \u2013 kunigaik\u0161tis Friedrichas Adolfas. Europoje \u012fgij\u0119s i\u0161silavinim\u0105 bei pom\u0117g\u012f muzikai ir dailiesiems menams \u0161is valdovas gars\u0117jo savo i\u0161laid\u017eiu gyvenimo b\u016bdu. Tod\u0117l nenuostabu, kad jis panardino region\u0105 \u012f did\u017eiules skolas. Ta\u010diau \u201eKarali\u0173 saul\u0119\u201c detmoldie\u010diai prisimena su meile. Tai jis i\u0161kas\u0117 kanal\u0105, kuris ir \u0161iandien miestui suteikia savitumo. \u0160iuo kanalu Friedrichas Adolfas su savo svita keliaudavo i\u0161 pilies \u012f gamt\u0105, o kelion\u0117je j\u012f lyd\u0117davo muzikant\u0173 b\u016brys. \u012e pakrant\u0119 vakare i\u0161\u0117j\u0119 gyventojai gal\u0117davo m\u0117gautis gamta bei muzikos skambesiu. B\u016btent \u0161is kunigaik\u0161tis XVIII a. prad\u017eioje pastat\u0117 itali\u0161ko stiliaus r\u016bmus savo \u017emonai, kuriuose \u0161iuo metu yra \u012fsik\u016brusi viena i\u0161 profesionaliausi\u0173 Europoje Muzikos akademija.<\/span><\/p>

Turb\u016bt n\u0117 pats kunigaik\u0161tis neb\u016bt\u0173 nusivyl\u0119s savo parko puo\u0161numu pagrindinio festivalio koncerto metu. Pro\u017eektoriai ir \u017evaki\u0173 liepsnel\u0117s suk\u016br\u0117 \u0161ventinio vakaro \u012fsp\u016bd\u012f, o \u012fvairiose parko vietose i\u0161d\u0117stytos scenos kviet\u0117 paklausyti chor\u0173 atliekam\u0173 dain\u0173. Nors i\u0161 skirting\u0173 \u0161ali\u0173 atvyk\u0119 choristai atliko k\u016brinius savo gimt\u0105ja kalba, gaus\u016bs plojimai, a\u0161aros klausytoj\u0173 akyse ir j\u0173 i\u0161reik\u0161tas d\u0117kingumas abejoni\u0173 nepalieka \u2013 muzika \u0161neka pa\u010dia universaliausia kalba. Tokia, kuri\u0105 puikiai supranta kiekvieno \u017emogaus \u0161irdis.<\/span><\/p>

Choro \u201eSaluto\u201c kelion\u0117 neapsiribojo tik vie\u0161nage Lip\u0117s kra\u0161te.\u00a0<\/span><\/p>

Pakeliui \u012f Detmold\u0105 sustojome <\/span>Magdeburge<\/b>. Tai \u2013 miestas prie Elb\u0117s up\u0117s, vienas \u017eymiausi\u0173 viduram\u017ei\u0173 Europos centr\u0173.\u00a0<\/span><\/p>

Pasaulio istorijoje Magdeburgas yra \u017einomas kaip vieta, kurioje XIII am\u017eiuje priimtas vienas garsiausi\u0173 miesto \u012fstatym\u0173 – Magdeburgo teis\u0117. 1188 m. arkivyskupas Wichmann miestui suteik\u0117 privilegijas \u2212 Magdeburgo miesto teises, kurios v\u0117liau paplito ir Centrin\u0117je bei Ryt\u0173 Europoje. Kunigaik\u0161\u010diai ir karaliai, suteik\u0119 \u0161i\u0105 teis\u0119 daugeliui miest\u0173, suteik\u0117 jiems savivaldos teis\u0119, taigi ir laisv\u0119. Magdeburgo teis\u0117 buvo ypa\u010d populiari Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s teritorijoje.<\/span><\/p>

2005 metais Magdeburgas pamin\u0117jo savo 1200 met\u0173 jubiliej\u0173.<\/span><\/p>

Ap\u017ei\u016br\u0117jome Magdeburgo katedr\u0105, kuri yra seniausia gotikin\u0117 katedra Vokietijoje, pastatyta XIII a. Kaip ir visos tuo metu pastatytos \u0161ventyklos, ji i\u0161siskiria lanceto arkomis, dideliais vitra\u017eais ir dramblio kaulo sienomis. \u012edomu tai, kad katedroje taip pat yra daugyb\u0117 senovini\u0173 kolon\u0173 ir \u201esunki\u0173j\u0173\u201c skulpt\u016br\u0173 (tai labai reta Europos architekt\u016broje 13\u201314 am\u017eiuje).<\/span><\/p>

Katedroje galima pamatyti kelet\u0105 gra\u017eiausi\u0173 Vokietijos fresk\u0173. Pagrindin\u0117 \u0161ventyklos vert\u0117 yra pirmojo \u0160ventosios Romos imperijos imperatoriaus Otto Did\u017eiojo (jis palaidotas \u010dia pat) ir jo \u017emonos skulpt\u016bros.<\/span><\/p>

Ne\u012fmanoma nepasteb\u0117ti i\u0161skirtinio pastato mieste \u2013 \u201eHundertwasser\u201c (arba \u201eGr\u00fcne Zitadelle\u201c \u2013 \u201e\u017dalioji citadel\u0117\u201c). Pastatas i\u0161siskiria i\u0161 istorini\u0173 Magdeburgo pastat\u0173 d\u0117l ne\u012fprasto, \u0161iuolaikinio architekt\u016bros stiliaus. Jis pastatytas 2005 m. pagal austr\u0173 menininko Friedensreicho Hundertwasserio projekt\u0105. \u017dalioji citadel\u0117 simbolizuoja santykius tarp \u017emoni\u0173, gamtos ir architekt\u016bros. \u010cia – „\u0161okantys langai”, banguojan\u010dios grindys, pievos ant stogo ir daug \u017ealumos.\u00a0<\/span><\/p>

Ilgesniam laikui sustojome <\/span>Kvedlinburge<\/b>, kuris\u00a0 \u012fkurtas 922 m. ir vadinamas \u201eVokietijos lop\u0161iu\u201c. Vienas did\u017eiausi\u0173 paminkl\u0173 Vokietijoje \u2013 Kvedlinburgo senamiestis yra \u012ftrauktas \u012f pasaulin\u012f UNESCO paminkl\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105.<\/span><\/p>

Servacijaus moter\u0173 vienuolyne 1008\u201330 buvo sura\u0161yti Kvedlinburgo analai. Juose yra toks \u012fra\u0161as: \u201e1009 m. \u0160v. Brunonas, Rusijos ir Lietuvos pasienyje pagoni\u0173 trenktas \u012f galv\u0105, su 18 savi\u0161ki\u0173 kovo 9 d. nukeliavo \u012f dang\u0173\u201c. Nors \u012fra\u0161as \u2013 tragi\u0161kas, ta\u010diau Lietuvai jis labai reik\u0161mingas, nes pirm\u0105 kart\u0105 matome u\u017era\u0161yt\u0105 Lietuvos vard\u0105 ir j\u012f \u012f istorij\u0105 \u012fra\u0161\u0117 moters ranka. Kvedlinburgo \u012fra\u0161as \u2013 Vokietijoje, o Lietuvoje, Pa\u017eaislio vienuolyne, \u0160v. Brunono misijai skirta freska.<\/span><\/p>

Kvedlinburge ant kalvos \u2013 trij\u0173 flygeli\u0173 pilis, statyta XVI -XVII a., dabar muziejus, su \u0160v. Servacijaus ba\u017eny\u010dia ir viduram\u017ei\u0173 miesto fragmentais. Tai – pasaulio paveldo paminklas nuo 1994 m.<\/span><\/p>

Labai gera buvo paklaid\u017eioti siauromis senamies\u010dio gatvel\u0117mis, pasigro\u017e\u0117ti fachverkiniais (kuri\u0173 istorija siekia viduram\u017ei\u0173 laikus), neogotikiniais bei jugendo stiliaus pastatais.<\/span><\/p>

Palik\u0119 Detmold\u0105, leidom\u0117s \u012f ilg\u0105 kelion\u0119 po Bavarij\u0105. <\/span>Rotenburgas prie Tauberio<\/b> \u2013 \u0161io regiono \u0161irdis, vienas i\u0161 daugelio Bavarijoje esan\u010di\u0173 traukos centr\u0173. Viso pasaulio turistai pl\u016bsta \u012f Rotenburg\u0105 pajausti viduram\u017ei\u0173 dvasios, mat d\u0117l i\u0161likusios architekt\u016bros, gynybini\u0173 \u012ftvirtinim\u0173 bei klestin\u010dios vyno kult\u016bros\u00a0 miestas i\u0161saugojo senove alsuojan\u010di\u0105 atmosfer\u0105.<\/span><\/p>

Pasklidome kas kur: vieni aplank\u0117 \u017eaisl\u0173 muziej\u0173, kal\u0117dini\u0173 \u017eaisl\u0173 parduotuv\u0119, kiti tiesiog gro\u017e\u0117josi miesto pastatais ir m\u0117gavosi kulinariniu paveldu.<\/span><\/p>

Kitas objektas, kuris nepaliko n\u0117 vieno abejingo – <\/span>Noi\u0161van\u0161teino pilis<\/b>. Tai – r\u016bmai ant tvirtos kalvos vir\u0161 Hohenschwangau kaimo netoli Fiuseno, pietvakari\u0173 Bavarijoje. R\u016bmus u\u017esak\u0117 Bavarijos karalius Ludwigas II kaip rekolekcijas ir pagerbdamas Richard\u0105 Wagner\u012f. Liudvikas u\u017e r\u016bmus sumok\u0117jo i\u0161 savo asmeninio turto.<\/span><\/p>

R\u016bmai gali b\u016bti laikomi tipi\u0161kais XIX a. architekt\u016brai. Romanikos (paprastos geometrin\u0117s fig\u016bros, tokios kaip sta\u010diakampiai ir pusapval\u0117s arkos), gotikos (\u012f vir\u0161\u0173 nukreiptos linijos, ploni bok\u0161tai, subtil\u016bs papuo\u0161imai) ir Bizantijos architekt\u016bros ir meno (\u201eSosto sal\u0117s\u201c dekoras) formos buvo sumai\u0161ytos eklekti\u0161kai ir papildytos XIX a. \u0161imtme\u010dio technikos pasiekimais.<\/span><\/p>

Kitas Bavarijos stebuklas \u2013 <\/span>Oberammergau<\/b> miestelis. Jis pasi\u017eymi trimis dalykais. Pirma, kas i\u0161 karto atkreipia d\u0117mes\u012f \u2013 dekoruoti namai bibliniais, pasak\u0173, Tristano ir Izoldos siu\u017eetais. Antra, nuo 1634 m. kas 10 met\u0173 \u010dia vyksta pasijos pastatymai, kuriuose dalyvauja apie 500 miestelio gyventoj\u0173 ir stebi dar tiek atvykusi\u0173 \u017emoni\u0173.<\/span><\/p>

Oberammergau pasij\u0173 vaidinim\u0173 istorija prasid\u0117jo beveik prie\u0161 400 met\u0173. Maras siaut\u0117 daugelyje Europos viet\u0173. 80 miestelio gyventoj\u0173 tapo epidemijos aukomis.\u00a0<\/span><\/p>

Nor\u0117dami nutraukti kan\u010di\u0105, Oberammergau gyventojai nusprend\u0117 duoti \u012f\u017ead\u0105. 1633 m. jie prisiek\u0117 kas de\u0161imt met\u0173 atlikti Kristaus kan\u010di\u0105 ir mirt\u012f, jei niekas nemirs nuo maro. Kaimas buvo i\u0161girstas, tod\u0117l gyventojai suvaidino pirm\u0105j\u0105 pasijos pjes\u0119 1634 m. ir savo pa\u017ead\u0105 vykdo iki \u0161iol. Tai yra garsiausia pasijos pjes\u0117 pasaulyje. Kelias valandas trunkan\u010diame spektaklyje Oberammergau kaimo gyventojai atkuria paskutines penkias dienas J\u0117zaus gyvenime.\u00a0<\/span><\/p>

2014 m. \u201eOberammergau pasijos vaidinimas\u201c buvo \u012ftrauktas \u012f visos \u0161alies nematerialaus kult\u016bros paveldo registr\u0105 pagal UNESCO konvencij\u0105 d\u0117l nematerialaus kult\u016bros paveldo i\u0161saugojimo.<\/span><\/p>

Tre\u010dia i\u0161skirtin\u0117 miestelio savyb\u0117 \u2013 \u010dia gyvena ir kuria daug med\u017eio dro\u017e\u0117j\u0173, kurie parduotuv\u0117l\u0117se parduoda savo darbus, beje, labai brangiai.<\/span><\/p>

Palik\u0119 pasaki\u0161ko gro\u017eio ir jaukumo miestel\u012f, atvykom \u012f Bavarijos sostin\u0119 \u2013 <\/span>Miunchen\u0105<\/b>, tre\u010di\u0105 pagal dyd\u012f Vokietijos miest\u0105. Ta\u010diau \u010dia tik autobusu apsukome ap\u017evalgin\u012f rat\u0105 apie centr\u0105, nes buvo vakaras.<\/span><\/p>

Kit\u0105 dien\u0105 u\u017e 180 km pasiek\u0117m <\/span>Niurnberg\u0105<\/b>. Niurnbergo simbolis \u2013 nuostabioji pilis, kuri buvo pastatyta dar g\u016bd\u017eiais Viduram\u017eiais. Anuomet tai buvo ne tik Niurnbergo, ta\u010diau ir visos Romos imperijos galios simbolis, kuris simbolizavo religijos \u012ftak\u0105 kiekvieno \u017emogaus gyvenime.\u00a0<\/span><\/p>

Pra\u0117j\u0119 pil\u012f, leidom\u0117s nuo kalno link senamies\u010dio. Kaip ir daugelis kit\u0173 diding\u0173 miest\u0173, taip ir Niurnbergas gali pasigirti i\u0161skirtine architekt\u016bra bei senoviniais pastatais.<\/span><\/p>

Vaik\u0161\u010diojome grupel\u0117mis, pasirinkdami patinkan\u010dius objektus. Ta\u010diau praleisti progos paragauti Niurnbergo de\u0161reli\u0173 \u2013 negalima… \u0160velnios, sultingos, rodomojo pir\u0161to dyd\u017eio. Jos Niurnberge gaminamos nuo 1313 met\u0173 ir pripa\u017eintos tarptautiniu mastu, \u012ftrauktos \u012f kulinarinio paveldo registr\u0105. Pasak legendos, tokiomis de\u0161rel\u0117mis artimieji maitindavo belaisvius per spynos kiaurym\u0119. Mini de\u0161ryt\u0117s sveria po 25 g, jos valgomos su krienais, bulvi\u0173 salotomis ir bandele.<\/span><\/p>

Kelion\u0117 t\u0119s\u0117si per <\/span>Prah\u0105<\/b> – karali\u0161kai puo\u0161ni\u0105 ir i\u0161did\u017ei\u0105 \u010cekijos sostin\u0119. \u0160v.Vito katedra, karali\u0173 rezidencija, auksin\u0117 gatvel\u0117, Loreto ba\u017eny\u010dia, rotu\u0161\u0117s aik\u0161t\u0117 \u2013 tai m\u016bs\u0173 aplankytos \u012f\u017eymyb\u0117s per labai trump\u0105 laik\u0105.<\/span><\/p>

U\u017e 170 km atvykome prie vienos unikaliausi\u0173 viet\u0173 \u010cekijoje, gars\u0117jan\u010dioje alumi ir Bohemijos kri\u0161tolu, prie pat kaimynin\u0117s Lenkijos sienos. Vieta, kur st\u016bkso \u012fsp\u016bdingo dyd\u017eio smiltainio uolos, savo forma primenan\u010dios \u012fvairiausias fig\u016bras. Tai – <\/span>Adr\u0161pach nacionalinis parkas<\/b>.\u00a0\u00a0<\/span><\/p>

\u0160is parkas \u2013 puiki vieta pasivaik\u0161\u010dioti kaln\u0173 takeliais, siaurut\u0117liais tarpekliais, tarp nepakartojam\u0173 iki 80 m auk\u0161\u010dio siekian\u010di\u0173 uol\u0173, tarsi bok\u0161t\u0173, kuriuos b\u0117gant am\u017eiams suformavo v\u0117jas, vanduo ir temperat\u016br\u0173 svyravimai. Kai kurioms i\u0161 j\u0173 net ir vardai suteikti. Na, o nestokojantys fantazijos ir patys uolose \u012f\u017evelgia gyv\u016bn\u0173 ar kit\u0173 b\u016btybi\u0173 siluetus.<\/span><\/p>

Vakarop atvykome \u012f Krokuv\u0105, deja, d\u0117l laiko tr\u016bkumo numatyt\u0173 ekskursij\u0173 teko atsisakyti.<\/span><\/p>

\u0160i kelion\u0117 buvo nepaprastai \u012fsp\u016bdinga!<\/span><\/p>

\u00a0<\/p>

Ramut\u0117 \u0160treimikyt\u0117<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t<\/i>\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\tBack <\/span>\n\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iemet Kaunas ir Vokietijos Lippe apskritis \u0161ven\u010dia bendradarbiavimo 20-met\u012f. Ta proga dvejus metus gyvuojantis Kauno choras \u201eSaluto\u201c vie\u0161\u0117jo kult\u016briniu paveldu gars\u0117jan\u010diame Detmolde. Choro \u201eSaluto\u201c vadovei Ramutei \u0160treimikytei (nuotr.) \u0161i kelion\u0117 \u012f Detmold\u0105 buvo jau tre\u010dioji. \u0160iame mieste chorved\u0117 yra buvusi su choru \u201eLeliumai\u201c, kuriame chormeistere dirbo per 20 met\u0173. Naujai susik\u016brusio choro \u201eSaluto\u201c vizitas \u012f […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1452,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ocean_post_layout":"","ocean_both_sidebars_style":"","ocean_both_sidebars_content_width":0,"ocean_both_sidebars_sidebars_width":0,"ocean_sidebar":"0","ocean_second_sidebar":"0","ocean_disable_margins":"enable","ocean_add_body_class":"","ocean_shortcode_before_top_bar":"","ocean_shortcode_after_top_bar":"","ocean_shortcode_before_header":"","ocean_shortcode_after_header":"","ocean_has_shortcode":"","ocean_shortcode_after_title":"","ocean_shortcode_before_footer_widgets":"","ocean_shortcode_after_footer_widgets":"","ocean_shortcode_before_footer_bottom":"","ocean_shortcode_after_footer_bottom":"","ocean_display_top_bar":"default","ocean_display_header":"default","ocean_header_style":"","ocean_center_header_left_menu":"0","ocean_custom_header_template":"0","ocean_custom_logo":0,"ocean_custom_retina_logo":0,"ocean_custom_logo_max_width":0,"ocean_custom_logo_tablet_max_width":0,"ocean_custom_logo_mobile_max_width":0,"ocean_custom_logo_max_height":0,"ocean_custom_logo_tablet_max_height":0,"ocean_custom_logo_mobile_max_height":0,"ocean_header_custom_menu":"0","ocean_menu_typo_font_family":"0","ocean_menu_typo_font_subset":"","ocean_menu_typo_font_size":0,"ocean_menu_typo_font_size_tablet":0,"ocean_menu_typo_font_size_mobile":0,"ocean_menu_typo_font_size_unit":"px","ocean_menu_typo_font_weight":"","ocean_menu_typo_font_weight_tablet":"","ocean_menu_typo_font_weight_mobile":"","ocean_menu_typo_transform":"","ocean_menu_typo_transform_tablet":"","ocean_menu_typo_transform_mobile":"","ocean_menu_typo_line_height":0,"ocean_menu_typo_line_height_tablet":0,"ocean_menu_typo_line_height_mobile":0,"ocean_menu_typo_line_height_unit":"","ocean_menu_typo_spacing":0,"ocean_menu_typo_spacing_tablet":0,"ocean_menu_typo_spacing_mobile":0,"ocean_menu_typo_spacing_unit":"","ocean_menu_link_color":"","ocean_menu_link_color_hover":"","ocean_menu_link_color_active":"","ocean_menu_link_background":"","ocean_menu_link_hover_background":"","ocean_menu_link_active_background":"","ocean_menu_social_links_bg":"","ocean_menu_social_hover_links_bg":"","ocean_menu_social_links_color":"","ocean_menu_social_hover_links_color":"","ocean_disable_title":"on","ocean_disable_heading":"default","ocean_post_title":"","ocean_post_subheading":"","ocean_post_title_style":"","ocean_post_title_background_color":"","ocean_post_title_background":0,"ocean_post_title_bg_image_position":"","ocean_post_title_bg_image_attachment":"","ocean_post_title_bg_image_repeat":"","ocean_post_title_bg_image_size":"","ocean_post_title_height":0,"ocean_post_title_bg_overlay":0.5,"ocean_post_title_bg_overlay_color":"","ocean_disable_breadcrumbs":"default","ocean_breadcrumbs_color":"","ocean_breadcrumbs_separator_color":"","ocean_breadcrumbs_links_color":"","ocean_breadcrumbs_links_hover_color":"","ocean_display_footer_widgets":"default","ocean_display_footer_bottom":"default","ocean_custom_footer_template":"0","ocean_post_oembed":"","ocean_post_self_hosted_media":"","ocean_post_video_embed":"","ocean_link_format":"","ocean_link_format_target":"self","ocean_quote_format":"","ocean_quote_format_link":"post","ocean_gallery_link_images":"on","ocean_gallery_id":[247,168,158],"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[22],"class_list":["post-1446","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-8","tag-keliones","entry","has-media"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1446","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1446"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1446\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1452"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1446"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1446"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/saluto.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1446"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}